Ochra
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Geltona ochra |
| Raudona ochra |
Ochra – seniausias iš žmonijai žinomų pigmentų (seniausios urvų tapybos amžius yra apie 45 tūkstančiai metų[1]). Ochros pagrindą sudaro geležies rūda, turinti limonito. Rudos ochros pagrindą sudaro mineralas gėtitas. Ochros spalva svyruoja nuo rusvai geltonos (žalia ochra) iki rudai raudonos (deginta ochra). Geriausia ochra kasama Prancūzijoje. Atspari šviesai, gerai maišosi su kitais dažais, turi didelę dengiamąją gebą, nenuodinga, naudojama dailėje, namams dažyti ir pan. Naujaisiais laikas vietoj ochros neretai naudojamas ryškesnes spalvas turintis marsas.
Neolito laikais Europoje raudona ochra būdavo apibarstomi mirusiųjų kūnai. Tyrinėtojai mano, kad ochra simbolizuodavo gyvybės šaltinį – kraują.