Nulla poena sine lege

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Nėra bausmės be įstatymo, nėra (teisinės) atsakomybės be (teisinio) pagrindo (lot. nulla poena sine lege) - teisės principas, pagal kurį draudžiama taikyti baudžiamąsias sankcijas, nenumatytas įstatyme.

Principas buvo žinomas jau romėnų teisėje. II a. Ulpianas citavo savo veikaluose. Itin didelę reikšmę principas turi baudžiamojoje teisėje - bausmė galioja (ir gali būti paskirta) tik tuo atveju, jei ją už tam tikrą veiką numato (baudžiamasis) įstatymas (ne žemesnio lygmens teisės aktas).

Reikšmė redaguoti

Principas įvairiomis formuluotėmis yra persmelkęs visą teisės sistemą. Abstrahuojant pamatinę nuostatą gali būti išvedama taisyklė - nėra (teisinės) sankcijos be teisės akto (įstatymo), t. y. norint kaltininkui pritaikyti kokias nors sankcijas, yra būtina, kad jos būtų numatytos kokiame nors teisės akte (įstatyme); nėra (teisinės) atsakomybės be (teisinio) pagrindo,- norint, kad asmuo atsakytų už savo veiką, būtina tam turėti teisinį pagrindą. Pavyzdžiui, teisės principas mokesčių teisėje yra žinomas kaip nullum tributum sine lege - nėra mokestinės prievolės (mokesčio) be įstatymo.

Šis teisės principas galutinai buvo išplėtotas vokiečių baudžiamosios teisės mokslininko Feuerbacho Paulo Johanno (Paul Johann Anselm Ritter von Feuerbach)(1775-1833). Jis šį principą išnagrinėjo remdamasis Čezarės Bekarijos Dei delitti e delle pene (1764). Pagrindiniai šio principo požymiai baudžiamojoje teisėje: 1. Teisinės analogijos taikymo draudimas. 2. Įstatymo galiojimo atgal draudimas. 3. Paprotinės teisės(lot. consuetudo) draudimas.

.

Įstatyme pirmą kartą šis principas buvo įtvirtintas 1787 m. Jozefiniškame (Jozefo) Baudžiamajame įstatyme (Das Josephinische Strafgesetz (Allgemeines Gesetzbuch über Verbrechen und derselben Bestrafung, kurz: Josephina, Josefina oder StG 178), kuris galiojo nuo 1787 iki 1803 metų. Pavadinimas kilmė kildinama iš jį įvedusio kaiserio Jozefo II vardo.