Nuėmimas nuo kryžiaus (Rafaelis)
| Nuėmimas nuo kryžiaus | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Rafaelis |
| Metai | 1507 |
| Meno kryptis | Aukštasis renesansas |
| Medžiagos, technika | aliejinis paveikslas, medis |
| Matmenys | 184 cm × 176 cm |
| Miestas (vieta) | Roma, Italija |
| Muziejus | Borgezių galerija |
Nuėmimas nuo kryžiaus – 1507 m. datuotas italų renesanso dailininko Rafaelio paveikslas, esantis Borgezių galerijoje Romoje.
Apie paveikslą redaguoti
Altorinis paveikslas sukurtas 1507 m. San Francesco al Prato bažnyčiai Perudžoje. Kūrinys yra pasirašytas ir datuotas. Jį užsakė Atalanta Baljoni (it. Baglioni), vienos iš valdančių Perudžos giminių atstovė savo sūnaus Grifoneto atminimui. Grifonetas buvo nužudytas 1500 m. liepos mėnesį savo brolio Džian Paolo pasiųstų vyrų centrinėje Perudžos aikštėje po to, kai pats nužudė keturis Baljoni giminės narius vestuvių metu (Džian Paolas sugebėjo išvengti nužudymo).[1] Manoma, kad tai įvyko su motinos pritarimu. Gali būti, kad motiną pradėjo kamuoti sąžinės priekaištai ir ji panoro sūnaus atminimui skirti paveikslą. Žinoma, kad Rafaelis kelionių metu iš Florencijos į Urbiną pažadėjo šį paveikslą sukurti. Jis turėjo būti skirtas Baljoni koplyčiai toje pačioje bažnyčioje, kur jau anksčiau Rafaelis buvo nutapęs „Mergelės Marijos karūnavimo“ paveikslą „mirtinų“ Baljoni giminės priešų, Oddi giminės užsakymu.
Pirminis paveikslo eskizas rodo, kad Rafaelis pradėjo modeliuoti sceną pagal Perudžino „Kristaus apraudojimo“ paveikslą. Vėliau Rafaelis pakeitė kompoziciją ir iš apraudojimo, scena tapo nuėmimo nuo kryžiaus. Iš tikro paveiksle vaizduojamas Kristaus nešimas į kapo vietą jau nuėmus nuo kryžiaus. Paveikslas tikriausiai įkvėptas romėniško sarkofago reljefo, vaizdavusio Meleagro mirtį. Tai galėjo būti aliuzija į Meleagro motiną Altėja, kuri taip pat pasmerkė savo sūnų mirčiai už brolių nužudymą.[2] Vienoje iš paveikslų figūrų galima pažinti Mikelandželo „Doni Tondo“ paveikslo madonos sukamąjį judesį.
Paveikslas išbuvo San Francesco al Prato bažnyčioje iki 1608 m., kai jis buvo išvežtas ir atiduotas (pagrobtas naktį) popiežiui Pauliui V, kuris savo ruožtu jį perleido pusbroliui Scipionei Borgezei, pradėjusiam kaupti nuosavą meno kolekciją. 1797 m. po Tolentino taikos paveikslas buvo perduotas Napoleono kolekcijoms Paryžiuje. Po Napoleono imperijos žlugimo 1816 m. paveikslas buvo grąžintas į Romą. Paveikslą altoriuje supo kiti Rafaelio tapybos fragmentai (dabar Vatikano muziejuose).[3]
Susiję paveikslai redaguoti
-
„Kristaus apraudojimas“, aut. Perudžinas -
„Doni Tondo“, aut. Mikelandželas
Išnašos redaguoti
- ↑ The Cambridge Companion to Raphael. Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 33
- ↑ The Cambridge Companion to Raphael. Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 33
- ↑ Borgezių galerijos informacija Archyvuota kopija 2011-12-18 iš Wayback Machine projekto.