Notitia Dignitatum
Notitia Dignitatum – unikalus vėlyvosios senovės Romos imperijos kanceliarijų dokumentas. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių Romos vyriausybės dokumentų, kuriame detaliai aprašyta Rytų ir Vakarų Romos imperijų administracijos organizacija. Jame aprašyti keli tūkstančiai pareigybių, pradedant imperatoriaus dvaru ir baigiant provincijų valdžia. Manoma, kad pateikti duomenys atitinka maždaug 420 m. Vakarų Romos imperijos padėtį ir maždaug 400 m. Rytų Romos imperijos padėtį. Tikslių datų nustatyti nepavyko.
Yra išlikusios kelios XV ir XVI a. kopijos (ir spalvotai iliustruota 1542 m. versija). Visos žinomos išlikusios kopijos yra tiesiogiai ar netiesiogiai padarytos iš kodekso „Codex Spirensis“, kuris 1542 m. buvo Špejerio katedros bibliotekoje, bet iki 1672 m. prapuolė ir po to neberasta. Knygoje buvo dokumentų rinkinys, o „Notitia“ buvo paskutinis ir didžiausias (164 psl.) šio rinkinio dokumentas.
Heraldinės iliustracijos iliustruotoje „Notitia“ kopijoje, manoma, nukopijuotos iš dingusio „Codex Spirensis“. Svarbiausioji „Codex“ kopija padaryta Pjetrui Donatui (Pietro Donato) 1436 m., iliustruota Peronet Lamy.
Turinys
redaguoti„Noticijoje“ išvardintos kiekvienos iš abiejų imperijų svarbiosios pareigybės, dažnai su jų buvimo vietomis ir net pavaldžiu personalu (neišvardintos tik pačios žemiausios personalo pareigybės). Pareigybių aprašymai sudėlioti grupėmis:
- Dvaro valdininkai (įtraukti ir patys vyriausi pareigūnai, tokie kaip pretorionų prefektas (praetorian prefect)).
- Diocezijų vikarai ir provincijų valdytojai, aprašyti pagal pretorionų prefektūras (lot. praefectura praetorio) ir diocezijas.
- Kariniai vadai (magistri militum, comites rei militaris ir dux), nurodant pilnus jų titulus ir jų dalinių stovėjimo vietas.
Netikslumai
redaguoti
„Noticijoje“ pateikta medžiaga turi keturis trūkumus:
- „Noticijoje“ pateiktas Romos kariuomenės vaizdas yra IV a. pabaigos. Kaip jos sandara vystėsi iki tol nėra aprašyta.
- Ji sudurta iš dviejų laikotarpių informacijos. Rytų Romos imperijos informacija yra apie 395 m., o Vakarų Romos imperijos - vėlesnė, maždaug 420 m. Abi šios dalys irgi nėra momentinis atvaizdas, o aprašo pareigybes, egzistavusias maždaug 20 m. laikotarpyje. Rytų Romos imperijos dalyje aprašyta ankstyviausia informacija yra, manoma, 379 m. (Teodosijaus I valdymo pradžia). Ankstyviausia informacija Vakarų Romos imperijos dalyje yra maždaug 400 m. Joje aprašyti Britanijoje iki 410 m. veikę daliniai, kurie tais metais buvo perkelti į žemyną. Todėl pasitaiko duplikacijų - tas pats dalinys paminėtas skirtingų junginių sudėtyje. Neįmanoma išsiaiškinti, ar tai buvo to paties dalinio skirtingi padaliniai tuo pačiu metu veikę skirtingose vietose, ar visas dalinys, veikęs skirtingu metu skirtingose vietose. Be to, spėjama, kad kai kurie aprašyti daliniai egzistavo tik popieriuje ar turėjo tik nedidelę sąrašinio karių skaičiaus dalį.[1]
- „Noticijoje“ trūksta daug skyrių. Taip nutiko daug kartų kopijuojant ir kaupiantis kopijuotojų praleidimams. Seniausia turima kopija yra XV a. Todėl „Noticija“ nėra išsamus to meto karinių vienetų sąrašas.
- „Noticijoje“ nenurodytas dalinių karių skaičius. Todėl atskirų to meto dalinių ir junginių dydis nežinomas, o kitų šaltinių su šia informacija irgi beveik nėra. Atitinkamai negalima pasakyti, kokio dydžio tada buvo Romos kariuomenė. Spėjama, kad IV a. pabaigos Romos kariuomenės dydis galėjo siekti II a. kariuomenės dydį (t. y., virš 400 000 karių).[2] Tačiau ji galėjo būti ir gerokai mažesnė. Pvz., apie 400 m. buvo apie 18 tūkst. ROmos karių, nors II a. ten jų buvo apie 55 tūkstančius.[3]
Nuorodos
redaguoti- Westermann Großer Atlas zur Weltgeschichte contains many precise maps
- Pauly-Wissowa (German-language encyclopaedia on all classical Antiquity) provides articles and further bibliography on almost every term or name one might wish to know more about
- Notitia dignitatum: accedunt Notitia urbis Constantinopolitanae et Laterculi provinciarum, edited by Otto Seeck, Berolini: Weidmann, 1876.
- A.H.M. Jones, The Later Roman Empire, 284-602. A Social, Economic and Administrative Survey, The Johns Hopkins University Press, 1986, ISBN 0-8018-3285-3