Noškūnai
{{#if:280px
Įvažiavimas kaiman
Noškūnai
Noškūnai
54°07′37″š. pl. 24°38′49″r. ilg. / 54.127°š. pl. 24.647°r. ilg. / 54.127; 24.647 (Noškūnai)Koordinatės: 54°07′37″š. pl. 24°38′49″r. ilg. / 54.127°š. pl. 24.647°r. ilg. / 54.127; 24.647 (Noškūnai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Kaniavos seniūnija
Gyventojų (2021) 36
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Noškū́nai
Kilmininkas: Noškū́nų
Istoriniai pavadinimai lenk. Naszkuńce[2]

Noškūnai – kaimas Varėnos rajono savivaldybės pietryčiuose, 7 km į šiaurės vakarus nuo Panočių, Dainavos girioje. Seniūnaitijos centras. Rytiniu pakraščiu teka Mazupis, sudarytas Noškūnų tvenkinys. Prie kaimo atsišakoja vieškelis  5017  NoškūnaiPanočiai . Kaimas gatvinis. Yra fermų kompleksas.

Istorija redaguoti

1641 m. Noškūnai buvo didelis miško sargų (osočnikų) kaimas – čia jų gyvenę net 10 (pavardės – Petruševičius, Juozapavičius, Bolevičius, Jakucevičius, Kilis, Dzvilypis, Dzvilypovičius). Jie saugojo vakarinę Dubičių ir Kaniavos girininkijų pusę. 1672 m. čia buvo 5 valakai dirbamos žemės ir 3 laisvi. 1777 m. minimos noškūniečių pavardės – Petrušis, Razukevičius, Dziesetnikas, Nacgulis.

XVIII a. pab. Noškūnuose apsigyveno 2 žydai (matyt, smuklininkas su žmona). XIX a. vid. buvo 16 kiemų su 83 gyventojais (minimi Stoniai, Ikasalos, Arlauskai, Švedai, Mačioniai, taip pat Danylos, Galickai, Dzvilypiai, Ščesnulevičiai, Razukevičiai, Čaplikai, Bliznevičiai, Dzideliai, Vilčinskai, Krušai, Brūzgeliai, Badarai, Bižai, Janušauskai, Galickai, Bruzgelevičiai).[3]

XIX a. pan. buvo Noškūnų kaimas, priklausęs Kaniavos dvaro valdai, patekęs į Lydos apskrities Kaniavos valsčių.[4]

Gyventojai redaguoti

Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 172 žmonės, iš kurių 151 užsirašė lietuviais ir 21 lenkais.[5]

 
 
Demografinė raida tarp 1850 m. ir 2021 m.
1850 m. 1905 m.[6] 1921 m.[7] 1931 m.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[9]
83 192 172 262 177 147
1979 m.sur.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
96 77 61 41 36 -


Šaltiniai redaguoti

  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1927 m.
  3. Vidas Abromaitis. Ko dar nežinome apie Ūlos kraštą, Merkio kraštas, 2022 m. vasario 15 d. Nr. 13, p. 4.
  4. Naszkuńce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 930 psl. (lenk.)
  5. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.