Nijolė Valadkevičiūtė

Nijolė Valadkevičiūtė
Gimė 1944 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Mirė 2020 m. vasario 4 d. (75 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse
Veikla grafikė, animacinių filmų režisierė ir dailininkė
Alma mater 1970 m. Lietuvos dailės institutas

Nijolė Valadkevičiūtė (1944 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje2020 m. vasario 4 d. ten pat) – lietuvių grafikė, animacinių filmų režisierė ir dailininkė.

BiografijaKeisti

19631970 m. studijavo grafiką Lietuvos dailės institute.[1] 19791983 m. lankė Aukštuosius scenaristų ir režisierių kursus Maskvoje.[1] Beje, ji buvo pirmoji lietuvė, baigusi animacinio kino režisūrą. 1983–2002 metais dirbo Lietuvos kino studijoje.[1] Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos, 1988 m. – Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė.

KūrybaKeisti

Nuo 1980 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Taline (1980), Rygoje (1983), Vilniuje (2002, 2007, 2016). Sukūrė estampų, daugiausia oforto technika (ciklai „Lietuvių liaudies dainų motyvais“ (1972), „Dangaus metamorfozės“ (1977), „Discovery I–IV“ (2004), skaitmeninės grafikos kūrinių („Raštingumas / Neraštingumas“ (2013)). Sukūrė animacinių filmų, svarbesni: „Medis“ (1983), „Mįslė“ (1984), „Rytoj, 11 val. ryto“ (1985), „Sezamai, atsiverk“ (2001), „Auksinio miesto riteriai“ (2003), „Čipolino nuotykiai“ (2006), „Edeno sodai“ (2008), „Kartoninės dėžės pasakos“ (2009). Iliustravo knygų, apipavidalino spektaklių. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje.

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Nijolė Valadkevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

ŠaltiniaiKeisti