Narakortas
Narakortas (angl. Naracoorte) – miestas Australijoje, Pietų Australijos valstijoje, Laimstoun Kousto regione. Įsikūręs 336 km į pietryčius nuo Adelaidės, 100 km į šiaurę nuo Maunt Gambyro, prie valstijos kelio A66 (Riddoch Highway). Turi apie 6 tūkst. gyventojų (2016).[1]
| Narakortas angl. Naracoorte | |
|---|---|
 Narakorto pastate | |
| Laiko juosta: (UTC+9:30) | |
| Valstybė |  Australija
|
| Valstija |  Pietų Australija
|
| Įkūrimo data | 1845 m. |
| Gyventojų | 5 960 |
| Altitudė | 63 m |
| Pašto kodas | 5271 |
| Tinklalapis | www.lga.sa.gov.au |
 Vikiteka |
Narakortas |
Istorija redaguoti
Iki europiečių pasirodymo šios gyvenvietės rajone gyveno aborigenai meintangkai. Jie buvo priešiški atvykėliams, kovojo už savo žemes iki pat 1860–1870 m.
Manoma, miesto vardas yra aborigenų kilmės, reiškiantis tekantį vandenį ar didelę vandens duobę. Šios vietovės pavadinimo rašyba ne kartą keitėsi: nuo Gnanga-kurt iki Nanna-coorta, Narcoot, Nancoota, Narricourt, Narcoota, Narracoorte ir Naracoorte.
Pirmuoju persikėlėliu laikomas George Ormerod, čia įsikūręs 1842 m. Po dvejų metų, 1845 m., turtingas škotas William MacIntosh, kuriam priklausė didžioji aplinkinės žemės dalis, nusprendė įkurti miestelį. Jį pavadino savo gimtinės Škotijoje vardu – Kinkreigu. Tikėdamasis pritraukti naujakurių, jis tinkamu laiku pastatė viešbutį ir parduotuvę, nes jau apie 1850–uosius Viktorijoje prasidėjo aukso karštinė. Narakortas vystėsi sujungus dvi gyvenvietes – škoto pastatytą Kinkreigą ir vyriausybės įsteigtą Narakortą. Gyvenvietė išaugo po 1850 m. kaip aptarnavimo ir aprūpinimo punktas pravažiuojantiems Viktorijos aukso ieškotojams. 1853 m. atidarytas paštas ir iki 1861 m. jis buvo vadinamas Mosquito Plains.[2]
1876 m. nutiestas siaurasis geležinkelis, sujungęs su vandenyno pakrantės uostu Kingston SE. Pirmuosius šešis mėnesius nesant lokomotyvų vagonus traukė arkliai.
1870 m. paskelbta miesto savivalda, turėjusi 900 gyventojų, susikūrė aplinkinių žemių valdymo taryba. 1888 m. rajono dydis buvo smarkiai išplėstas, įtraukiant aplinkines laisvas teritorijas. 1924 m. įkurta Narakorto savivaldybė (Corporate Town of Naracoorte) vietos savivaldai užtikrinti.[3] Nuo 1993 m. miestas priklausė jungtinei Narakorto–Lusindeilo savivaldybei.
1876–1987 m. veikė Kingstono-Narakorto geležinkelio linija, kurioje 1957 m. įrengta plačioji vėžė. 1991 m. galutinai išmontuota. 1995 m. uždarytas Maunt Gambyro–Volslio geležinkelis.
Gyventojai redaguoti
2016 m. duomenimis, 77,4 % Narakorto gyventojų buvo gimę Australijoje, 3,8 % – Afganistane, po 2,2 % – Anglijoje ir Filipinuose, 1,8 % – Naujojoje Zelandijoje.[1] Nedarbas sudarė 4,9 %.
Ekonomika redaguoti
Miestas istoriškai vystėsi daugiausia avių, galvijų ir kviečių augintojų dėka. Šiandien tai išsivystęs provincijos rajono centras, supamas derlingų dirbamų žemių. Pastaraisiais dešimtmečiais turizmas tapo svarbia ūkio šaka dėl miesto artumo prie kelių aplinkinių vyno rajonų ir tarptautiniu mastu pripažintų gamtos objektų. Apylinkėse yra į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktas Narakorto Urvų gamtosaugos parkas, Ramsaro konvencijos saugomas Bulo lagūnos draustinis.
Yra vietinis Narakorto oro uostas.
Mieste veikia vidurinė ir 3 pradinės mokyklos, ligoninė, įrengtas tvenkinys miestiečių poilsiui. Nuo 1875 m. leidžiamas laikraštis „The Naracoorte Herald“.
Sportas redaguoti
Narakorte įsikūręs australiško futbolo klubas, dalyvaujantis Laimstoun Kousto regiono lygoje (Kowree-Naracoorte-Tatiara Football League). Jame parengiama žaidėjų komandoms iš tokių aplinkinių rajonų kaip Kybybolite, Padthaway ir Pasienio rajono. Europinio futbolo klubas žaidžia Limestone Coast Football Association pirmenybėse.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 „Naracoorte (State Suburb)“. Census 2016 AUS. Suarchyvuotas originalas 2018-07-29. Nuoroda tikrinta 2018-01-28.
- ↑ „Post Office List“. Premier Postal History. Nuoroda tikrinta 2008-04-11.
- ↑ „History of the District Council“. Naracoorte Lucindale Council. Suarchyvuotas originalas 2019-03-27. Nuoroda tikrinta 2019-03-08.