Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Muang Phuanas (viet. Bồn Man) – istorinis regionas Pietryčių Azijoje, dabartinio Laoso šiaurės rytinėje dalyje. Beveik sutampa su Sianghuango provincija. Jo pagrindinis miestas yra Sianghuangas.

Pietryčių Azijos istorinis regionas
Muang Phuan
Šalis rytų Laosas
Tautos phuanai
Laikotarpis 1369-1478
1707—1946
Miestai Sianghuangas
Ankstyvieji tajų kultūriniai regionai:
Muang Thaeng, Muang Sua, Muang Phuanas, Muang Čiang Hungas, Muang Hiranas

Geografija

redaguoti
 
Sianghuango provincija Laose
Pagrindinis straipsnis – Sianghuango lyguma.

Regiono centras yra Sianghuango lyguma. Tai - kalnuotas kraštas, vagojamas siaurų upių slėnių, menkai tinkamas žemdirbystei. Svarbiausia regiono upė yra Nam Ngumas. Regionas rytuose ribojasi su kalnuotomis Vietnamo tajų gyvenamomis teritorijomis (dab. šiaurės vakarų Vietnamas), o vakaruose - su Muang Sua, pietuose pereina į derlingą Khorato plynaukštę (dab. Isanas Tailande). Pagrindinė regiono etninė grupė yra lao giminingi phuanai, kurie davė pavadinimą visam regionui.

Istorija

redaguoti

Seniausieji šio krašto gyventojai greičiausiai buvo proto-khmerai. Jiems priskiriama garsi archeologinė Akmenų lyguma, kurioje randama daugybė tuščiavidurių akmenų, pagamintų greičiausiai tarp V a. pr. m. e. ir VIII a.

Nuo maždaug VIII a. į regioną iš šiaurės ir rytų (dab. Vietnamo) migravo tajų gentys, kurios čia pastatė Sianghuango miestą. Legenda pasakoja, kad tajų pirmasis valdovas, valdęs jų protėvynėje, atidavė šią teritoriją savo sūnui Khun Chetcheang. Tajai išstūmė vietos gyventojus, ir čia susiformavo atskira etninė jų grupė phuanai.

Apie ankstyvąją regiono istoriją žinoma nedaug. XIII a. jis pateko į politinę Muang Sua valstybės ir lao lun etninės grupės orbitą. 1292-97 m. Muang Sua karaliaus Panya Khamphongo armija nukariavo Muang Phuaną ir tapo jo karaliumi. Juo išbuvo iki 1312 m. Vėliau karalystė atsikūrė ir egzistavo 1369-1478 m. Klestėjimo laikais ji valdė ir gretimą regioną rytuose - Muang Thaengą (dabartiniame Vietname). XV a. karalystę pasidalino Lan Sangas ir Vietnamas.

Netgi ir Lan Sango sudėtyje regionas turėjo nemažą autonomiją, čia išsivystė savitas architektūros stilius. Subyrėjus Lan Sangui, 1707 m. regione atsikūrė Phuano karalystė, kuri (kaip ir kitos lao karalystės) mokėjo duoklę Tailandui. 1787 m. Vietnamo karalius į karalystę įvedė savo armiją ir pavertė ją savo duokline valstybe. Taip Phuanas turėjo mokėti dvigubą duoklę.

1893 m. karalystė priėmė Prancūzijos protekciją ir įjungta į Prancūzijos Indokiniją. 1942 m. įjungta į Laoso karalystę.