Motiejus Eimaitis
Motiejus Eimaitis (1840 m. liepos 26 d. Zapyškis – 1919 m. Jekaterinoslavas, Rusija) – lietuvių knygnešys, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Biografija redaguoti
22 metų įsijungė į 1863 m. sukilėlių gretas. Žlugus sukilimui, sugebėjo išvengti persekiojimo. Tarnavo pas Zapyškio pristavą vežiku.[1]
Vienas pirmųjų knygnešių, knygas gabenti pradėjo 1865 m. Spaudą vežė iš Tilžės; bendravo su knygų leidėjais J. Zabermanu, E. Vejeriu, J. Lapinu, kitais. Aprūpindavo daugelį kitų spaudos platintojų. Nuveždavo spaudos į Dzūkiją ir Vilniaus kraštą. Bendradarbiavo su knygnešiais M. Sederevičiumi, J. Kriaučiūnu, B. Sutkumi ir kitais. Nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos dirbo su knygnešiu J. Urbaičiu, jo atgabentas knygas išvežiodavo kitiems knygnešiams. 1897 m. žandarai atėmė vežimą draudžiamosios spaudos, bet pats M. Eimaitis bausmės išvengė. 1901 m. per kratą jo namuose žandarai rado lietuviškų knygų, jis kelis mėnesius kalintas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą.[2] Kapas nežinomas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Motiejus Eimaitis. Lietuviškas žodis
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Motiejus Eimaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 365 psl.