Mikrovamzdeliai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mikrovamzdeliai, arba mikrotubulės (gr. mikros 'mažas' + lot. tubus 'vamzdis') – ląstelės citoskeleto elementai. Yra 25 nanometrų skersmens ir 0,2-25 mikrometrų ilgio, tuščiaviduriai.
Sandara
redaguotiMikrovamzdeliai sudaryti iš baltymo tubulino, kuris yra α ir β struktūros. Fromuojantis mikrotubulei, tubulino molekulės jungiasi po dvi ir sudaro dimerus, kurie bendrame vamzdelyje išsidėstę eilutėmis. α tubulinas visada prisijungia prie β tubulino.
Mikrovamzdelį sudaro 13 iš tubulino dimerų sudarytų eilučių, kurios supa tuščiavidurę šerdį.
Mikrovamzdelių susidarymą ląstelėse kontroliuoja centrosomos (mikrovamzdelių reguliavimo centrai).
Mikrotubulės – nestabilūs dariniai. Netrukus po prisijungimo prie bendro vamzdelio, tubulinas disocijuoja. Tačiau dinamiškumas – viena naudingiausių mikrotubulių savybių.
Kaip energijos šaltinį mikrovamzdeliai naudoja GTP (analogija ATP molekulėms). Prisijungęs prie bendro vamzdelio tubulinas pakeičia prie jo prisikabinusią GDP molekulę į GTP ir netrukus ją hidrolizuoja. Dėl šios hidrolizės, tubulinas linkęs disocijuoti nuo mikrotubulės, tačiau hidrolizė vyksta lėčiau nei jungimasis į vamzdelį.
Funkcijos
redaguoti- Padeda judėti ląstelės organoidams – prie jų prisikabinę motoriniai baltymai „gabena“ organoidus
- Dalyvauja ląstelei dalijantis – iš jų sudaryti verpstės siūlai, kurie tampo chromosomas metafazės metu ir išdėsto jas ekvatoriuje. Taip pat dėl mikrotubulių ir motorinių baltymų veiklos chromosomos nutempiamos į skirtingus ląstelės polius anafazės metu, o skirtingos ląstelės pusės yra stumiamos viena nuo kitos, kad galėtų įvykti citokinezė ir ląstelės pasidalijimas į dvi.
- Kartu su motoriniais baltymais sudaro blakstienėles ir žiuželius ir suteikia kai kurioms ląstelėms judėjimo funkciją
Susiję motoriniai baltymai
redaguotiMotoriniai baltymai, veikiantys kartu su mikrotubulėmis:
Taip pat skaitykite
redaguoti