Mezentijus
Mezentijus (lot. Mezentius)[1] – romėnų mitologijos veikėjas, Cerės (etruskų miesto) valdovas, aprašytas Vergilijaus „Eneidoje“.[2]
Pasak Vergilijaus, Mezentijus buvo žiaurumu pasižymėjęs tironas, kurį išvarė jo paties pavaldiniai. Mezentijus pabėgo pas Turną, kaip jo sąjungininkas kovojo prieš Enėją, kuris galiausiai jį ir jo sūnų Lauzą nužudė.[3][2]
Katono Vyresniojo veikale „Pradžios“ (Origines) nurodoma, kad Mezentijus sutiko padėti rutulams, tačiau pareikalavo pirmųjų vynuogių derliaus vaisių.[3] Kadangi jie turėjo būti skiriami dievams, buvo laikomas dievų priešu.[2] Lotynai pirmuosius vaisius pažadėjo Jupiteriui, kuris jiems ir suteikė pergalę. Mezentijus žuvo dvikovoje su Askanijumi.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mitologijos enciklopedija, II tomas. V., 1999. ISBN 5-415-01449-7, p. 396.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Мифы народов мира. Мезенций , Е. М. Штаерман – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 The Oxford Classical Dictionary by Simon Hornblower and Antony Spawforth, 2003, ISBN 0-19-860641-9, p. 978, 1606.