Mauno Koivisto
Maunas Koivistas suom. Mauno Henrik Koivisto | |
---|---|
Gimė | 1923 m. lapkričio 25 d. Turku mieste |
Mirė | 2017 m. gegužės 12 d. (93 metai) Helsinkis mieste |
Veikla | filosofas, finansininkas, Suomijos politinis veikėjas |
Partija | 1948 m. Suomijos socialdemokratų partija |
Vikiteka | Mauno Koivisto |
Parašas | |
Maunas Koivistas (suom. Mauno Henrik Koivisto, 1923 m. lapkričio 25 d. Turku mieste – 2017 m. gegužės 12 d. Helsinkis mieste) – filosofas, finansininkas, Suomijos politinis veikėjas.
Biografija
redaguotiNuo mažų dienų teko dirbti, nes jam esant 10 metų, mirė motina. Dalyvavo savanoriu 1939–1940 m. Žiemos kare su TSRS. Už nuopelnus buvo apdovanotas „Laisvės“ medaliu.
Nuo 1948 m. Suomijos socialdemokratų partijos narys. 1949 m. organizavo kairiųjų jėgų pasipriešinimą komunistų agitatoriams. 1949 m. Turku mokykloje išlaikė egzaminus, 1953 m. baigė studijas Turku universitete, meno bakalauras. 1956 m. Turku universitete apgynęs disertaciją apie Turku dokininkų socialinius santykius, tapo filosofijos daktaru.
1948–1951 m. Turku prekybos kontoros tarnautojas, dokininkų profsąjungos lyderis. 1951–1957 m. Liaudies mokyklos darbuotojas, 1957 m. Suomijos taupomojo banko valdybos pirmininkas, 1958 m. Helsinkio Darbo banko direktorius, 1958–1968 m. generalinis direktorius, 1968–1982 m. Suomijos banko valdybos pirmininkas.
1966 m. Suomijos socialdemokratų partijai laimėjus rinkimus, Rafaelis Pasio suformavo vyriausybę, kurioje tapo finansų ministru. Šias pareigas ėjo ir antrojoje R. Pasio vyriausybėje 1972 m.
1968–1970 m. ir 1979–1981 m. Suomijos koalicinės vyriausybės ministras pirmininkas. 1981 m. rudenį atsistatydinus Urhui Kokonenui perėmė šalies vadovo pareigas iki naujų prezidento rinkimų. Rinkimuose už jį atidavė savo balsus 167 iš 301 rinkimų kolegijos narių.[1] 1982–1994 m. pirmasis socialdemokratas – Suomijos prezidentas. Jis tęsė U. Kekoneno pradėtus darbus. Pasižymėjo tvirtesne ir savarankiškesne užsienio politika. 1988 m. rinkimuose už jį balsavo net 189 rinkikai. Jam vadovaujant šalis tapo Europos Sąjungos nare.
Bibliografija
redaguoti- Linjan vetoa, 1968;
- Väärää politiikka, 1978 ISBN 951-26-1511-8;
- Tästä lähtien, 1981 ISBN 951-26-2285-8;
- Linjaviitat, 1983;
- Politiikka ja politikointia, 1978-81; 1988;
- Maantiede ja historiallinen kokemus: Ulkopoliittisia kannanottoja, 1992 ISBN 951-1-12614-8;
- Kaksi kautta, 1994;
- Historian tekijät, 1995;
- Liikkeen suunta, 1997;
- Koulussa ja sodassa, 1998;
- Venäjän idea, 2001;
- Itsenäiseksi imperiumin kainalossa – mietteitä kansojen kohtalosta, 2004.
Nuorodos
redaguoti- ↑ Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius, Pradai, 1993. P.133
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Urho Kekkonen |
Suomijos Respublikos prezidentas 1982 – 1994 m. |
Po to: Martti Ahtisaari |
Prieš tai: Rafaelis Pasijas Kalevi Sorsa |
Suomijos ministras pirmininkas 1968–1970 m. * * * 1979 - 1982 m. |
Po to: Teuvo Aura Kalevi Sorsa |
P.E. Svinhufvud | J.K. Paasikivi | L. Ingman | K. Castrén | J. Vennola | R. Erich | J. Vennola | A. Cajander | K. Kallio | A. Cajander | L. Ingman | A. Tulenheimo | K. Kallio | V. Tanner | J. Sunila | O. Mantere | K. Kallio | P.E. Svinhufvud | J. Sunila | T. Kivimäki | K. Kallio | A. Cajander | R. Ryti | K.R. Walden | J.W. Rangell | E. Linkomies | A. Hackzell | U. Castrén | J.K. Paasikivi | M. Pekkala | K.A. Fagerholm | U. Kekkonen | S. Tuomioja | R. Törngren | U. Kekkonen | K.A. Fagerholm | V. Sukselainen | B. von Fieandt | R. Kuuskoski | K.A. Fagerholm | V. Sukselainen | E. Luukka | M. Miettunen | A. Karjalainen | R.R. Lehto | J. Virolainen | R. Paasio | M. Koivisto | T. Aura | A. Karjalainen | T. Aura | R. Paasio | K. Sorsa | K. Liinamaa | M. Miettunen | K. Sorsa | M. Koivisto | E. Uusitalo | K. Sorsa | H. Holkeri | E. Aho | P. Lipponen | A. Jäätteenmäki | M. Vanhanen | M. Kiviniemi | J. Katainen | A. Stubb | J. Sipilä | A. Rinne | S. Marin