Mardagailas
Mardagailas (arm. մարդագայլ – „žmogus vilkas“)[1] – būtybė armėnų mitologijoje, žmogus, įgyjantis vilko pavidalą. Dažniausiai šios būtybės būdavusios moterys.[2]
Pasakojama, kad mardagailu moteris virsdavusi taip: pirma, Dievo priversta, paragaudavusi iš dangaus kaip kruša krintančio maisto, skirto mardagailui, po to ant jos iš dangaus užkrisdavusi vilkena. Tai būdavusi Dievo moteriai pasiųsta bausmė. Virtusi mardagailu, moteris naktį praleisdavusi klajodama su vilkais. Ji rydavusi lavonus, pagrobdavusi ir sudraskydavusi vaikus. Dienos metu mardagailas, nusimetęs ir paslėpęs vilkeną, atvirsdavęs moterimi. Šitaip tęsdavęsi septynerius metus, o jiems praėjus, vilkena sugrįždavusi į dangų ir mardagailas vėl tapdavęs paprasta moterimi.[2]
Anot mito, kartą mardagailas bandęs suryti vieną savo svečią. Šis gindamasis smogęs jai durklu ir pataikęs į krūtį. Pienas išsitaškęs danguje ir taip atsiradęs Paukščių Takas.[2][3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 32.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Мифы народов мира. Мардагайл , C. Б. Арутюнян – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
- ↑ мардагайл, mifolog.ru. Nuoroda tikrinta 2020-07-22.