Malda už Oveną Minį

Malda už Oveną Minį

2011 m. Alma littera lietuviško leidimo viršelis
Autorius	John Irving
Šalis	JAV
Žanras	romanas
UDK:	820(73)-31
Originalus leidimas
Pavadinimas	A Prayer for Owen Meany
Šalis	JAV
Kalba	anglų
Leidykla	William Morrow
Išleista	1989 m.
Formatas	Kietais viršeliais
Puslapių	543
ISBN:	0-688-07708-0
OCLC:	1003437757
Pirmasis lietuviškas leidimas
Pavadinimas	Malda už Oveną Minį
Leidykla	Alma littera
Serija	Dvidešimto amžiaus aukso fondas
Išleista	2005 m.
Vertėja	Nijolė Regina Chijenienė
Puslapių	669
ISBN:	9955-08-659-9
OCLC:	551880645

Malda už Oveną Minį (angl. A Prayer for Owen Meany) – JAV rašytojo Džono Irvingo kūrinys, pirmą kartą išleistas 1989 m. Joje pasakojama Džono Vilraito ir jo geriausio draugo Oveno Minio istorija mažame Naujosios Anglijos miestelyje, šeštajame dešimtmetyje. Ovenas yra ypatingas berniukas daugeliu atžvilgiu. Jis pats mano, kad yra Dievo pasiuntinys ir nugyvens ypatingą gyvenimą.

Romanas yra skirtas Giunteriui Grasui – Džono Irvingo įkvėpėjui ir artimam draugui. Tarp „Malda už Oveną Minį“ ir Giunterio Graso kūrinio „Skardinis būgnelis“ galima rasti daug paralelių, pvz., tiek Oveno Minio, tiek Oskaro Mazeračio vardo ir pavardės inicialai yra tie patys. Džonas Irvingas pareiškė, jog inicialai pasirinkti sąmoningai. Nepaisant to, „Malda už Oveną Minį“ yra visiškai skirtinga istorija, jokiu būdu ne „Skardinio būgnelio“ kopija.

Pagal knygą yra sukurtas filmas pavadinimu „Simonas Birčas“ (angl. Simon Birch), kurį režisavo Markas Styvenas Džonsonas. Jame vaidina Džimas Kėris, Oliveris Platas, Maiklas Smitas. Pavadinimas pakeistas Džono Irvingo prašymu – jis netikėjo, kad šiai novelei galima sukurti sėkmingą filmą. Vardą Simonas Birčas sugalvojo taip pat knygos autorius.

Siužetas

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Kūrinio pasakotojas yra Džonas Vilraitas, buvęs Naujojo Hampšyro (JAV) gyventojas, kuris savo noru persikelia gyventi į Torontą (Kanada) ir gauna kanadietišką pilietybę. Istorija suskirstyta į du laiko tarpus: dabartį (1987 m.) ir praeitį (1950–1970 m.), kurią Džonas atsimena puikiai, nes augo Naujajame Hampšyre su savo geriausiu draugu, Ovenu Miniu.

Dabartis

„Dabarties“ laiku Džonas dirba anglų kalbos mokytoju privačioje merginų mokykloje, Toronte. Jis atsidavęs krikščionis, mėgstantis skirstyti įvykius į gerus ir blogus bei sekantis kiekvieną Jungtinės Amerikos Valstijos politikos žingsnį. Draugai jį vadina „nervingu viengungiu“, negalinčiu prisitaikyti Kanadoje (kai kurie draugai įtaria jį esant homoseksualiu, tačiau tiesa ta, jog Džonas vis dar skaistus).

Jis aistringai pasineria į tiradas prieš Ronaldo Regano administraciją ir nors jo karjerą būtų galima pavadinti ganėtinai sėkminga, jis vis dar negali atsikratyti savo praeities. Didelę įtaką Džono mąstysenai padarė jo vaikystės draugas Ovenas Minis, apie kurį ir pasakojama didesnėje kūrinio dalyje.

Praeitis

Aplinkybės

Džonas Vilraitas ir Ovenas Minis buvo Greivsendo (išgalvotas miestas) miestelio gyventojai. Nepaisant to, kad jie buvo geriausi draugai nuo ankstyvosios vaikystės, jų kilmė, socialinė padėtis, pasaulėžiūra yra visiškai skirtingi.

Džonas neturi ambicijų, apatiškas, kilęs iš kilmingos Vilraitų šeimos, kuri save laiko „vyriausiais“ Greivsende. Jis yra nesantuokinis nuotaikingosios Tabitos „Tabi“ Vilrait ir nežino nieko apie savo biologinį tėvą, išskyrus tai, jog jis ir Tabita susipažino „Bostono ir Meino geležinkelio sankirtoje“. Tabita niekada nesiekė ištekėti už Džono tėčio ir atsisako daugiau papasakoti apie jį sūnui. Atlaikiusi skandalų audrą, Tabita kartu su savo mama (ir šeimos matriarche) Harieta Vilrait bei jos tarnaite Lidija išaugino Džoną vienos.

Priešingai, Ovenas užaugo juodadarbių šeimoje iš Naujojo Hampšyro. Ovenas turi keletą išskirtinių bruožų. Visų pirmas, jis yra nepaprastai mažas („geriausiais savo metais“ jo ūgis siekė tik 1.50 m.), o kitas išskiriamasis bruožas yra jo „suvargęs“ balsas (jam pažeistos gerklos, tad jei nori būti išgirstas turi stipriai šaukti). Nors ir stinga Džono socialinių ir fiziologinių pranašumų, jis daug protingesnis ir ryžtingesnis. Ovenas turi neįprastus santykius su savo tėvais, nes abu tėvai jo bijo. Jo tėvas yra malonus žmogus, lengvai pasiduodantis sūnaus valiai, o motina – keista moteris, izoliuojanti save nuo išorinio pasaulio, retai bendraujanti. Pats Ovenas didžiąją dalį laiko praleidžia Vilraitų namuose su Džonu ir jo šeima.

Ovenas mano, kad yra „Dievo pasiuntinys“, o gyvenimas jam tai nulemta kelionė, kuri, nežinia kaip pasibaigs.

Šeštasis dešimtmetis

Nepaisant labai mažo ūgio ir netradicinės išvaizdos (dažnai apibūdinamo kaip „nežemiško“ arba „šiurpaus“), Ovenas yra nepaprasta asmenybė, užsitarnavusi aplinkinių pagarbą bei dėmesį. Inteligentiškas, ramus, susivaldantis, net ir būdamas vaikas. Savo žavesiu daro įtaką aplinkiniams, kartais įbaugina, o kartais ir meistriškai manipuliuoja jais. Tačiau tuo pačiu žmonės, tarp jų ir Džono mama, negali atsispirti jam. Džono mama ima juo rūpintis beveik taip pat stipriai, kaip ir Džonu.

Galiausiai Tabita Bostono ir Meino geležinkelių sankirtoje sutinka Daną Nydhemą, puikiai atrodantį mokytoją, keliaujantį į Greivsendą mokyti dramos privačioje berniukų mokykloje. Danas gauna darbą ir pora susižadėja – tam pritaria visi, net šeimos matriarchė Vilrait. Keista, tačiau pora susituokia tik po ketverių metų. Po vedybų, Tabita ir Džonas persikelia į Dano butą Greivsendo Akademijos darbininkų gyvenvietėje.

Tragedija ištinka, kai per Mažosios beisbolo lygos rungtynes Oveno atmuštas kamuoliukas pataiko į Tabitą, nuo kurio ji miršta. Bendruomenė negali patikėti, jog Tabita negyva, tačiau gyvenimas tęsiasi. Nepaisant Oveno kaltės, Džonas atsisako kaltinti Oveną ir šiedu išlieka gerais draugais. Kamuoliukas, kuris užmušė Tabitą dingsta, o Džonas mano, kad jį pasiėmė Ovenas. Danas Nydhemas priglaudžia Džoną savo bute, Greivsendo akademijoje.

Šiuo momentu atsiranda dar trys personažai, visi Džono pusbroliai: Hester (tikra padauža), Simonas ir Nojus (pašėlę vyresni berniukai). Ovenas prašosi būti supažindintas, tačiau bežaidžiant slėpynes jis atsitiktinai iš išgąsčio apšlapina Hester. Nepaisant priešiškos Hester reakcijos, ji atleidžia ir tarp jos su Ovenu atsiranda neįprastas artumas, o vėliau ir simpatija.

Septintasis dešimtmetis

Septintajame dešimtmetyje mokyklos naujuoju direktoriumi tampa arogantiškas ir diktatoriškas verslininkas Rendis Vaitas. Tarp Oveno ir naujojo mokyklos direktoriaus – didžiulė įtampa. Keletą sykių Ovenas suorganizavo pokštus, už ką vėliau buvo išspirtas iš mokyklos. Taip pat Ovenas pasižymėjo fanatišku antireligiškumu. Norėdamas „atkeršyti“ mokiniui direktorius persistengė ir užbaigė savo, kaip mokyklos direktoriaus, karjerą. Incidentas atėmė visas galimybes iš Oveno studijuoti universitete.

Prasidėjus Vietnamo karui, Ovenas susitaria su Naujojo Hampšyro universitetu, jog dalyvaus karių apmokymuose, o mainais už tai gaus stipendiją. Jis vis dar susitikinėja su Hester, tačiau jų santykiai pranašauja audrą, nes Hester yra labai nusiteikusi prieš karą. Nors Ovenas ir norėjo vykti į Vietnamą, jo kelionė baigėsi Arizonoje kaip paprasto pareigūno, kuriam liepta pargabenti karių kūnus.

Tuo tarpu Džonas dirba prie projekto universitete, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę. Artėjant projektui į pabaigą, jį vis dar gali pašaukti, kad Ovenas pasiūlo jam amputuoti dalį piršto. Vėliau Džonas supranta, kad Oveno pasiūlymas buvo nuoširdus, nes pastarasis savo sapnuose matė mirštantį Džoną Vietname. Oveno sapnuose yra daug tikrovės.

Kūrinyje atsiranda šalutinė siužetinė linija, kurioje Oveno tėvai teigia, jog jie niekuomet nesimylėjo, tad Ovenas – ne jų sūnus. Jie tiki, kad Ovenas yra „nekaltasis prasidėjimas“ (religinė sąvoka) kurį būtų galima prilyginti pačiam Jėzui Kristui. Džonas pyksta ant Oveno tėvų, jog slėpė šį faktą, tačiau ponas Menis teigė sakęs Ovenui tai, kai šis dar buvo vienuolikos. Tuo tarpu Džonas pagaliau randa savo tikrąjį tėvą. Tai – vietinės bažnyčios dvasininkas. Nepaisant to, Džonas savo tikruoju tėvu laiko Daną Nydhemą.

Paskutinė knygos dalis pasakoja apie Oveno mirtį 1968-iais metais. Ovenas Minis pakviečia savo geriausią draugą Džoną pabūti kartu dar vienąsyk. Tam tikrais momentais Ovenas dar manė, kad galbūt nemirs tą dieną, kurią susapnavo (mat jis susapnavo dieną, kada mirs), tačiau scenarijus buvo realizuotas – Ovenas mirė Džono akyse. Džono pirmieji žodžiai po geriausio draugo mirties buvo: "O Dieve, prašau sugrąžink jį atgal. "

Temos

Romane analizuojamos gilios dvasinės temos, kaip antai tikėjimo svarba, socialinė lygybė ir teisingumas, lemtis. Tiek Džonas, tiek Ovenas negali kritikos relginėms bendruomenėms ir jų veidmainystėms. Nepaisant to, religinių elementų netrūksta Oveno gyvenime. Jis pats save laiko „Dievo pasiuntiniu“ ir mano, kad gyvena tarnauti svarbiems tikslams. Jis taip pat mano žinąs savo mirimo datą ir tai, jog mirdamas atliks herojišką žygdarbį, t. y. išgelbės keletą vaikų.

Pasakojimas yra suskirstytas į tris atskiras istorijas: Džono praeitis, Džono dabartis ir Oveno gyvenimas. Nėra chronogoliško pasakojimo, t. y. iš pradžių Džono ir Oveno vaikystė, vėliau jų gyvenimas, kaip suaugusių žmonių, Džono gyvenimasa po Oveno mirties ir pan. Visos šios trys istorijos pasakojamos kartu, neišskyrus vienos nuo kitos.

Knygos autorius dažnai savo kūriniuose naudoja tuos pačius elementus (Viena, meškos, prostitutės, imtynės ir t. t.), tačiau šiame kūrinyje galima pastebėti tik vieną ryškų tokį pat elementą – Naujajį Hampšyrą. Taip pat verta pastebėti, kad gyveno tikrasis Džonas Vilraitas (neišgalvotas personažas), kuris buvo Ekseterio miestelio Naujajame Hampšyre įkūrėjas. Šio kūrinio veiksmas būtent ir vyksta Ekseteryje.

Nuorodos

• Knygos „Malda už Oveną Minį“ aprašymas knygų klube Archyvuota kopija 2013-06-13 iš Wayback Machine projekto.