Magistralė (kompiuteris)
Magistralė – daugialaidė linija, kuria persiunčiami duomenys, adresai ir komandos (valdymo signalai) tarp kompiuterio ir jo komponentų: procesoriaus, atminties, diskų įtaisų, Į/I įrenginių.[1] Ja siunčiami duomenys bitų pavidalu (dvejetainiu kodu).[1] Magistralės būna 8, 16, 32 ir 64 bitų,[1] šis skaičius dar vadinamas magistralės pločiu.
Pagal duomenų perdavimą magistralės skirstomos į:[2]
- lygiagrečiąsias, kai signalai siunčiami lygiagrečiai, vienu metu per daug kanalų. Tokių magistralių pavyzdžiai: PCI, AGP, FSB magistralė.
- nuosekliąsias, kai signalai siunčiami nuosekliai, per vieną arba daugiau atskirų kanalų. Pavyzdžiai: USB, RS-232, PCI Express.
Signalas, kurį siunčia vienas iš įrenginių, gali būti priimtas visų kitų prie magistralės prijungtų įtaisų. Dažniausiai magistralę sudaro daugybė komunikacijos linijų. Senesnės kompiuterių magistralės buvo paprasti elektros kabeliai su daugybe jungčių, tačiau dabar šis terminas apibrėžia bet kokius fizinius komponentus, naudojamus duomenims perduoti.
Kompiuteryje yra įvairių skirtingų magistralių, užtikrinančių ryšį tarp įvairių kompiuterio hierarchijos struktūros lygių komponenčių.[3]
Sisteminė magistralė
redaguotiMagistralė, kuri jungia centrinį procesorių, atmintį ir įvesties/išvesties sistemą, vadinama sistemine magistrale.[4]
Sisteminė magistralė skirstoma į tris magistrales:
- adresų
- valdymo
- duomenų
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 magistralė. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- ↑ Clifton, Carl (1987). What Every Engineer Should Know about Data Communications. CRC Press. p. 27. ISBN 0-8247-7534-1.
- ↑ Urbanavičius, Vytautas (2007). Kompiuteriai ir jų architektūra. Vilnius: Technika. p. 48. ISBN 978-9955-28-178-8.
- ↑ Linda Null; Julia Lobur (2006). The essentials of computer organization and architecture (2nd leid.). Jones & Bartlett Learning. pp. 33, 179–181. ISBN 978-0-7637-3769-6.