Louis Andriessen
| Louis Andriessen | |
 L. Andriessen 1983 m. | |
| Biografija | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. birželio 6 d. Utrechtas, Nyderlandai |
| Kilmė |  Nyderlandai |
| Mirė | 2021 m. liepos 1 d. (82 metai) Vespas, Nyderlandai |
| Žanrai | opera |
| Veikla | kompozitorius, dėstytojas, pianistas, muzikas |
| Instrumentai | pianinas |
Louis Andriessen (1939 m. birželio 6 d. Utrechte – 2021 m. liepos 1 d. Vespe[1][2]) – olandų kompozitorius ir pianistas.[3][4] L. Andriessen laikomas garsiausiu pasaulyje olandų kompozitoriumi, įtakingiausia XX amžiaus muzikine figūra šalyje.[5]
Ilga laiką dėstė karališkojoje Hagos konservatorijoje. 1959 m. buvo apdovanotas tarptautiniu Gaudeamus kompozitorių apdovanojimu.
Gyvenimas ir karjera redaguoti
Louis Andriessen gimė Utrechte, muzikantų šeimoje. Jo tėvas Hendrik Andriessen bei brolis Jurriaan Andriessen taip pat žymūs olandų kompozitoriai. 1953–1957 m. jis studijavo kompoziciją karališkoje Hagos konservatorijoje pas savo tėvą ir Kees van Baaren. 1962–1963 m. Milane privačiai mokėsi pas Luciano Berio.
L. Andriessen buvo vienas iš 1969 m. atsidariusios eletroninės – instrumentinės muzikos studijos (STEIM – Studio for Electro Instrumental Music) įkūrėjų. 1972 m. kartu su Willem Breuker jis įkūrė ansamblį – Orkester de Volgarding (Atkaklumo orkestras), kurio pavadinimas toks pat kaip ir pirmo L. Andriessen šiam ansambliui parašyto kūrinio – De Volgarding. Kitas kūrinys, davęs pavadinimą naujam ansambliui, buvo Hoketus, ši muzika skamba kaip gigantiška mašina (angl. Gigantic Dancing Human Machine). Ansamblis savo veiklą pradėjo 1976 m.
L. Andriessen kūrinius, be jau minėtų dviejų, taip pat atliko ir kiti žymūs Olandijos ansambliai, atlikėjai, tai – Asko|Schönberg ansamblis, Nieuws Amsterdam Peil, Schoenberg kvartetas, pianistai Gerard Bouwhuis ir Cees van Zeeland, jo kūrinius dirigavo Reinbert de Leeuw, Lucas Vis. L.Andriessen atlikti ir žymių pasaulio kolektyvų – San Francisko, Los Andželo simfonininiai orkestrai, BBC simfoninis orkestras, Kronos kvartetas, London Sinfonietta, Ensemble Modern, MusikFabrik, Icebreaker ir Bang on a Can All Stars.
Stilius redaguoti
Ankstyvojoje L. Andriessen kūryboje pastebimas eksperimentavimas skirtingomis pokario metu vakarų Europoje populiariomis technikomis. Galima rasti serijinių kompozicijų, koliažų, darbų juostai. Jo paties išskirtinė muzikinė estetika susiformavo kaip priešprieša to meto, jo paties vadinamai konservatyviai, olandų šiuolaikinei muzikai. 1970 m. jis pradėjo rašyti kūrinius tradiciniam simfoniniam orkestrui bei savitoms sudėtims, kur kartu su tradiciniais instrumentais jis taip pat naudoja elektrines gitaras, kongas etc.
L. Andriessen stilius įkvėptas džiazo, amerikietiško minimalizmo, Igorio Stravinskio ir Klodo Vivjero kūrybos.[6] Jo muzika talpina savyje energiją, medžiagos taupumą, savitą skambesį kuris sukuriamas naudojant įvairias netradicines medinių bei varinių pučiamųjų kombinacijas, elektrines gitaras, fortepijoną bei įvairius mušamuosius. Jo harmoninėje kalboje nevengiamas minimalizmui būdingas konsonansiškumas, taip naudojama disonansinė, klasterinė harmonija.
L. Andriessen kūriniuose dažnos temos yra politika, laikas, greitis, mirties klausimas.
Apdovanojimai redaguoti
- 1959 m. buvo apdovanotas tarptautiniu Gaudeamus kompozitorių apdovanojimu.[7]
- 1977 m. UNESCO tarptautinės kompozitorių tribūnos apdovanojimas už De Staad[8]
- 1977 m. Matthijs Vermeulen prizas už De Staad (1992 m. už De Materie)[8]
- 1993 m. 3M muzikos apdovanojimas[8]
- 1993 m. Edison apdovanojimas už De Tijd įrašą
- 2010 m. leidybinės kompanijos Musical America buvo paskelbtas metų kompozitoriumi.
- 2011 m. už savo operą La Commedia buvo apdovanotas Grawemeyer apdovanoju.[9][7]
Žymesni kūriniai redaguoti
- Workers Union (1975), bet kokiai garsiai skambančiai instrumentų grupei;
- De Staat (Respublika) (1972–76), 4 moteriškiems balsams ir dideliam ansambliui;
- Hoketus (1975–77), dviem įgarsintiems ansambliams;
- Mausoleum (1979) 2 baritonams ir dideliam ansambliui;
- De Tijd (Laikas) (1979–81) moteriškiems balsams ir ansambliui;
- De Snelheid (Greitis) (1982–83), 3 įgarsintiems ansambliams;
- De Materie (Klausimas) (1984–88), balsams ir ansambliui;
Visų kūrinių sąrašą galima rasti svetainėje composers21.com.[4]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Louis Joseph Andriessen. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Huizenga, Tom (2021-07-01). „Louis Andriessen, Influential, Iconoclastic Dutch Composer, Dies At Age 82“. WVTF. Nuoroda tikrinta 2021-07-01.
- ↑ http://www.boosey.com/composer/Louis+Andriessen
- ↑ 4,0 4,1 http://www.composers21.com/compdocs/andriesl.htm
- ↑ Акопян Л. О. (2010). Научный редактор Двоскина Е. М. (red.). Музыка XX века: энциклопедический словарь. М.: «Практика». p. 855. ISBN 978-5-89816-092-0.
- ↑ Pay, David (2009) „Don't Get Too Comfortable“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-06. Nuoroda tikrinta 2010-04-13. musiconmain.ca
- ↑ 7,0 7,1 „Louis Andriessen (Composer, Arranger)“. bach-cantatas.com. Bach Cantatas Website. 2019. Nuoroda tikrinta 2019-11-19.
- ↑ 8,0 8,1 8,2 O'Mahony, John (2002-09-28). „Louis the first“. The Guardian. London. Nuoroda tikrinta 2019-11-19.
- ↑ Dante-inspired opera wins Grawemeyer Award Nuoroda tikrinta 2010-11-29.