Loihi
Loihi | |
---|---|
Šalis | Havajai, JAV |
Aukštis | 975 m žemiau jūros lygio, aukštis nuo vandenyno dugno ~3000 m |
Tipas | povandeninis vulkanas |
Amžius | |
Aktyvumas | aktyvus |
Paskutinis išsiveržimas |
1996 m. |
Koordinatės: | 18°55′0″ š. pl. 155°16′0″ v. ilg. / 18.91667°š. pl. 155.26667°r. ilg. |
Loihi – povandeninis ugnikalnis, besiformuojantis Ramiojo vandenyno dugne apie 30 km į pietus nuo Havajų salos. Tai pats jauniausias iš trijų aktyvių Havajų karštojo taško ugnikalnių (kiti du – Mauna Loa ir Mauna Kea). Šioje vietoje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina Ramiojo vandenyno litosferos plokštę, kuri po truputį (apie 10 cm per metus) slenka į šiaurę-šiaurės vakarus. Šiuo metu Loihi nuo vandenyno dugno pakilęs apie 3000 m, iki vandenyno paviršiaus jam dar likę „augti“ 975 m.[1], taigi, jeigu jo kūgis (šiuo metu ~660 km³) kils panašiu greičiu kaip ir netolies esančio Kilauės ugnikalnio, vandenyno paviršių jis pasieks po keliasdešimt tūkstančių metų. Manoma, kad jo aktyvumas artimiausius kelis šimtus tūkstančių metų turėtų vis didėti.
Loihi viršukalnėje yra į kalderą panaši 3,7 km ilgio ir 2,8 km pločio depresija ir trys vulkaniniai krateriai. Vienas iš jų – Pele‘s Pit (Pele įduba) susidarė 1996 m. liepos mėn., kai įsmuko anga, suformuodama 600 m skersmens ir 2-300 m gylio įdubą vertikaliomis sienomis. 1997 m Havajų universiteto mokslininkai Loihi viršūnėje įrengė povandeninę stebėjimo stotį.
Ugnikalnis aktyviai išmeta terminius vandenis. 1999 čia pastebėti iki tol nežinomi į medūzą panašūs gyvūnai, supantys iki 160 °C įkaitusias kraterių angas.
Išnašos
redaguoti- ↑ Smitsono instituo vulkanologijos programa Archyvuota kopija 2021-03-14 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
redaguoti- Hazlett, R. W., and D. W. Hyndman. 1996. Roadside Geology of Hawaii
- Havajų vulkanologijos centras
- Lōihi Seamount – JAV Geologijos tarnybos tinklalapis