Liudvigsfeldė
Liudvigsfeldė vok. Ludwigsfelde rus. Серёгино | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Zelenogradsko rajonas |
Gyventojų | 5 |
Pašto kodas | 238548 |
Tel. kodas | +7 401 50 |
Liudvigsfeldė (vok. Ludwigsfelde, nuo 1946 m. Serioginas, rus. Серёгино) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Sembos pusiasalyje, nuo 2005 m. gegužės 23 d. Pereslavskojės kaimo gyvenvietės kaimas.[1]
Istorija
redaguotiSembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės.[2] 1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities Žuvininkų dvaro kaimas.[3] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2005 m. gegužės 23 d. Povarovkos apylinkės kaimas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1723–1818 m. | Rytų Prūsijos departamentas | Prūsijos karalystė |
1818–1939 m. | Žuvininkų apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1939–1945 m. | Sembos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–1946 m. | Kranco rajonas | TSRS |
1947–2005 m. | Povarovkos apylinkė Zelenogradsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2005 m. | Pereslavskojės kaimo gyvenvietė Zelenogradsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Liudvigsfeldė GenWiki
Nuorodos
redaguoti- Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
- G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.