Liucernos kantonas
Liucernos kantonas (vok. Luzern) – vidurio Šveicarijos kantonas. Jame gyvena 363 475 žmonės (2007 m.) iš kurių 57 268 (arba 15.8 %) yra užsieniečiai[1]. Kantono sostinė yra Liucerna.
Liucernos kantonas vok. Luzern | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Šveicarija | ||||||
Administracinis centras | Liucerna | ||||||
Rajonų skaičius | 107 | ||||||
Oficialios kalbos | Vokiečių | ||||||
Gyventojų | 409 557 | ||||||
Plotas | 1 493,51 km² | ||||||
Tankumas | 274 žm./km² | ||||||
ISO 3166-2 | CH-LU | ||||||
Tinklalapis | www.lu.ch | ||||||
Vikiteka | Liucernos kantonasVikiteka |
Geografija
redaguotiLiucerna yra vidurio Šveicarijoje. Per kantoną teka Roisas ir Mažoji Emė. Kantonas yra šiauriniuose Urnerio Alpių šlaituose. Aukščiausias taškas yra Brienzer Rothorn (2350 m). Kantono plotas yra 1,493 km².
Istorija
redaguotiKantoną sudaro Liucernos miesto iki 1415 m. sutartimis, ginklu ir pinigais įgytos žemės. Kantonas įstojo į Šveicarijos federaciją 1332 m. Liucerna trumpai bandė atsiskirti nuo Šveicarijos 1841–1847 m. per Zonderbundo karą, bet federalinė armija laimėjo.
Ekonomika
redaguotiApie 90 % Liucernos kantono ploto yra produktyvi žemė. Žemės ūkis svarbiausias pajamų šaltinis, bet pramonė irgi svarbi. Svarbiausios žemės ūkio šakos yra javai, vaisiai ir galvijai. Pramonė gamina tekstilę, mašinas, tabaką, popierių, apdirba medį.
Liucernos kantonui labai svarbus turizmas. Liucerna yra vartai į Alpių vasaros kurortus, dauguma transporto tarp Italijos ir Vokietijos vyksta pro čia.
Gyventojai
redaguotiDauguma gyventojų vokiečiai (2000 m. 89 %)[2] ir Romos katalikai (71 %). Yra protestantų mažuma (12 %)[3].
Išnašos
redaguotiŠveicarijos kantonai | |
---|---|
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva |