Apencelis-Auserodenas

Apencelis-Auserodenas
vok. Appenzell Ausserrhoden
Wappen Appenzell Ausserrhoden matt.svg
Kanton Appenzell Ausserrhoden auf der Schweizer Karte.png
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Administracinis centras Herizau
Rajonų skaičius 20
Oficialios kalbos Vokiečių
Gyventojų (2018 gruodis) 55 234
Plotas 242,84 km²
Tankumas (2018 gruodis) 227 žm./km²
ISO 3166-2 CH-AR
Tinklalapis www.ar.ch
Commons-logo.svg Vikiteka Apencelis-AuserodenasVikiteka

Apencelis-Auserodenas (vok. Appenzell Ausserrhoden) yra Šveicarijos kantonas. Vyriausybė ir parlamentas įsikūrę Herizau mieste (kantono sostinė), o teisinė valdžia Trogene. Apencelis-Auserodenas yra šiaurės rytų Šveicarijoje ir ribojasi su Sankt Galeno ir Apencelio-Inerodeno kantonais.

IstorijaKeisti

Kantone žmonės apsigyveno VII-VIII a. palei Glato upę. Sankt Galeno vienuolynas turėjo didelės įtakos vietinei bendruomenei. Herizau pirmąkart paminėtas 907 m., o kantonas (Appenzell: abbatis cella) – 1071 m.

1401 m. kantonas sukilo prieš vyskupą. Po mūšių virtinės, vadinamos Apencelio karu, Apencelis tapo nepriklausomas nuo vienuolyno.

1513 m. Apencelis prisijungė prie Šveicarijos federacijos kaip tryliktasis kantonas. 1597 m. dėl religinių priežasčių Apencelio kantonas buvo padalintas į katalikišką Apencelį-Inerodeną ir protestantiškąjį Apencelį-Auserodeną.

Nuo XVI a. pradėta vystyti audinių pramonė. Įsikūrus stambioms audimo firmoms vienos pradėjo specializuotis audime, kitos - siuvinėjime. Tekstilės pramonė žlugo 1920-1939 m.

1834 m. pirmąkart priimta konstitucija, reformuota 1876 ir 1908 m. Dėl geležinkelio linijų tiesimų 1875-1913 m. išaugo vietinė pramonė, o gyverntojų skaičius pasiekė maksimumą 1910 m. (57 973 žmonės). 2001 m. kantone gyveno 53 200 žmonių.

1934 m. Johannes Baumann tapo pirmu Apencelio-Auserodeno piliečiu, tapusiu Šveicarijos Federacijos Tarybos nariu. Moterys vietiniu lygiu galėjo balsuoti nuo 1972 m., bet kantono lygiu tik 1989 m. 1994 m. moterys buvo pirmąkart išrinktos į vyriausybę. Atviras susirinkimas (Landsgemeinde) uždraustas 1997 m. Dėl balsavimo teisės užsieniečiams suteikimo kiekviena savivaldybė nusprendžia savarankiškai.

Šveicarijos kantonai  
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva