Litunga
Litunga (Mbumu wa Litunga 'žemės šeimininkas') – valdovo titulas, naudojamas lozi etninės grupės Alujanos karalystėje, dabartinėje vakarų Zambijoje. Litungos valdė nuo XVII–XVIII a. iki dabar, su nedidele pertrauka XIX a. viduryje.
Tradicijos
redaguotiAnkstyviausi lozi protėvių luyi (ar luyana) monarchai buvo moterys, kurios, anot legendų, atvedė gentį į Barotselendą ir čia apsistojo. Valdant Mbuyu wa Mwambwa tauta išsirinko vyriškos lyties vadą Mboo Mwanasilandu, kurį ėmė tituluoti litunga. Šiam priskiriamas įvairių tradicijų išradimas, pvz., sezoninis kilnojimasis tarp dviejų sostinių kuomboka. Vėliau valdė dar 11 valdovų, kuriems dažniausiai priskiriamos gerosios savybės.
Po valdovo Mulambva teisingo valdymo, 1830 m. šalyje prasidėjo suirutė ir trumpalaikių litungų laikai. Alujaną nusiaubė kololo gentys, kurių vadai, tituluojami morena, viešpatavo iki 1864 m. Vėliau dinastiją atkūrė Sipopa. Po jo iki mūsų dienų valdė 10 litungų.
Litungai valdo padedami genties susirinkimo kuta ir ministrų, tituluojamų induna. Greta pagrindinės litungų linijos, egzistuoja Litunga la Mboela linija – karališkosios giminės princesės, valdančios pietinę Alujanos krašto dalį iš Nalolo miestelio.
Litungų sąrašas
redaguotiAnkstyvieji litunga
redaguotiNumeris | Vardas | Valdymo metai | Pastabos |
1. | Mboo Mwanasilandu | ||
2. | Inyambo | Vyresnysis Mboo brolis | |
3. | Yeta I | Pastarojo dėdė | |
4. | Ngalama | Mboo brolio Ingalamos sūnus. Nukariavo dvi gretimas karalystes pietuose ir rytuose, galutinai konsoliduodamas litungų valdžią | |
5. | Yeta II Malute | Ngalamos sūnus, kurį pavaldiniai nuskandino | |
6. | Ngombala | Ngalamos sūnus ir užkariautojas | |
7. | Mwanawina | ||
8. | Mwananyanda Liwale | iki 1812 | |
9. | Mulambwa Santulu | 1812–1830 | |
10. | Silumelume | 1830 | |
11. | Mubukwanu | 1830–1838 | |
12. | Imasiku | 1838 | Nuvertė Kololo dinastija, kurios valdovai tituluojami morena |
Vėlyvieji litunga
redaguotiNumeris | Vardas | Valdymo metai | Pastabos |
1. | Sipopa Lutangu | 1864–1876 | |
2. | Mwanawina II | 1876–1878 | |
3. | Lewanika I | 1878–1884 ir 1885–1916 | |
4. | Akufuna | 1884–1885 | |
5. | Yeta III | 1916–1945 | 1924 m. Alujana tampa Britų protektoratu kaip Šiaurės Rodezijos dalis |
6. | Imwiko Lewanika | 1946–1948 | |
7. | Mwanawina III | 1948–1968 | |
8. | Godwin Mbikusita Lewanika II | 1968–1977 | |
9. | Ilute Yeta IV | 1977–2000 | |
10. | Lubosi II Imwiko | nuo 2000 |
Nuorodos
redaguoti- Sarašas barotseland.com Archyvuota kopija 2011-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- Sarąšas WORLD STATESMEN.org