Limfmazgis
Limfmazgis (lot. nodus lymphoideus) – limfinės sistemos sudėtinė dalis, limfagyslių sutekėjimo vieta. Žmogaus kūne yra apie 700–800 įvairaus dydžio limfmazgių. Forma taip pat įvairi, bet dažniausiai plokšti suapvalinti. Kiekvieną limfmazgį sudaro jungiamojo audinio kapsulė, kuri pertvarėlėmis padalinta į skilteles. Skiltelės pripildytos limfoidinio audinio, kuriame daug limfocitų ir makrofagų. Limfmazgiai skirstomi į periferinius (galimus apčiuopti) ir vidinius (esančius organizmo viduje).
Paskirtis
redaguotiLimfmazgių paskirtis:
- Fagocitozinis mikroorganizmų, vėžinių ląstelių naikinimas – limfmazgyje esantys makrofagai stabdo ir naikina su limfos srove plintančius svetimkūnius. Šitaip yra sulaikomos ir bakterijos, piktybinės auglių ląstelės.
- Imuninio atsako užtikrinimas – limfmazgiuose esantys B ir T limfocitai atpažįsta svetimus antigenus ir ima gaminti jiems specifinius antikūnus.
Dydis
redaguotiMažyčių besiformuojančių limfmazgių turi jau embrionas (11-12 savaičių).[1] Naujagimių limfmazgiai yra vos apčiuopiami, augant jų masė didėja; norma yra mažiau 0,5 cm skersmens. Jaunų vaikų kaklo limfamazgiai (normos ribose) gali būti apie 2 cm, pažasties – 1 cm, kirkšnies – 1,5 cm. Paprastai jų dydis yra nuo 5 mm iki 1-2 cm skersmens.[2] Limfmazgių padidėjimas 3 cm ir daugiau gali būti sąlygotas įvairių veiksnių bei ligų, įskaitant ir piktybines (žr. Onkologija).
Limfadenopatija
redaguotiLimfadenopatija yra limfmazgių padidėjimas. Ji gali būti sritinė arba išplitusi limfadenopatija. Priežastys gali būti įvairios: bakterinės (infekcijos), virusinės, grybelinės, piktybinių (onkologinių) ligų ir kt.
Limfmazgių patologija
redaguoti- Limfadenitas – limfmazgių uždegimas
- Bubonas – sergant maru pažeistas limfmazgis
Susiję straipsniai
redaguotiŠaltiniai
redaguotiNuorodos
redaguoti- Limfmazgių padidėjimas ir jo priežastys
- Limfadenopatija, priežastys ir eiga Archyvuota kopija 2016-05-06 iš Wayback Machine projekto.