Lietuvos valstybinė literatūros premija
| Lietuvos valstybinė literatūros premija | |
| Įteikiamas už | grožinės literatūros kūrinius |
|---|---|
| Vieta | Kaunas |
| Šalis | Lietuva |
| Atlygis | 5000 Lt |
| Pirmasis apdovanojimas | 1935 m. |
Lietuvos valstybinė literatūros premija – pirmoji valstybinė literatūros premija Lietuvoje, teikta už grožinės literatūros kūrinius. 1935 m. ją įsteigė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustačiusi 5000 litų sumą, teikiamą laureatams.[1] 1939 m. premija buvo skirta paskutinį kartą.
Premijos laureatai redaguoti
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos literatūros premija 1935 m. paskirta Klaipėdos krašto rašytojai Ievai Simonaitytei už tais pačiais metais išleistą romaną „Aukštujų Šimonių likimas“.[2] Premija iškilmingai įteikta 1936 m. vasario 16 d. Kauno valstybiniame teatre.
Kiti laureatai:
- 1936 m. Liudas Dovydėnas už romaną „Broliai Domeikos“
- 1937 m. Jonas Aistis už eilėraščių rinkinį „Užgesę Chimeros akys“
- 1938 m. Salomėja Nėris už eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“
- 1939 m. Bernardas Brazdžionis už poezijos rinkinį „Kunigaikščių miestas“
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos valstybinė literatūros premija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Ieva Simonaitytė – pirmoji valstybinės literatūros premijos laureatė maironiomuziejus.lt