Liepinė – medinis indas sulai, medui, sviestui, taukams, miltams, kruopoms laikyti, agurkams, burokėliams raugti.

Liepinė Lietuvoje, daugiausia Suvalkijoje naudota iki XX a. septinto dešimtmečio ir vėliau. Buvo skobtinė, dažniausiai iš liepos, į viršų siaurėjanti, apjuosta vienu arba dviem geležiniais lankeliais, kartais su ąsomis ir dangčiu. Liepinės aukštis 25–90 cm, dugno skersmuo 18–47 cm, viršaus – 16–37 cm. [1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Liepinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 139 psl.