Liam Neeson
| Liam Neeson | |
|---|---|
| |
| Tikras vardas | Liam Neeson |
| Gimė | 1952 m. birželio 7 d. Balimena, Antrimo grafystė, Šiaurės Airija |
| Šalis |  Airija
|
| Sutuoktinis | Natasha Richardson (1994–2009) |
| Vaikai | 2 |
| Aktyvumo metai | 1976–dabar |
| Užsiėmimas | aktorius |
| Žymesni vaidmenys | |
| Oskaras Šindleris „Šindlerio sąrašas“, 1993 m. | |
Liamas Nisonas (angl. Liam John Neeson; g. 1952 m. birželio 7 d.) – airių aktorius, kuris išgarsėjo savo vaidmeniu Stiveno Spilbergo filme „Šindlerio sąrašas“. Kiti L. Nisono garsūs filmai: „Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis“, „Betmenas: pradžia“, „Sniegynų įkaitai“, „Titanų susidūrimas“, „Narnijos kronikos“ ir filmų „Pagrobimas“ serija.
Jaunystė
redaguotiLiamas Nisonas gimė Balimenoje, Antrimo grafystėje, Šiaurės Airijoje, Katerinos Nison ir Bernardo Nisono šeimoje. Augo katalikų šeimoje,[1][2][3] jam duotas vietos kunigo Liamo vardas. Liamas yra trečias iš keturių vaikų ir turi tris seseris: Elizabetą, Bernadetą ir Rozaliną.[4] Būdamas devynerių, L. Nisonas pradėjo lankyti boksą „All Saints Youth Club“ klube ir vėliau tapo Alsterio bokso čempionu.[5] L. Nisonas pirmą kartą užlipo ant scenos būdamas vienuolikos, kai jo anglų kalbos mokytojas pasiūlė jam pagrindinį vaidmenį mokykloje.
1971 m. L. Nisonas įstojo į Karališkąjį Belfasto universitetą, kur studijavo fiziką ir informatiką.[6]
Karjera
redaguotiAnkstyvoji karjera
redaguotiMetęs studijas universitete, L. Nisonas grįžo į Balimeną, kur dirbo įvairius darbus. 1976 m. jis prisijungė prie „Lyric Players'“ teatro Belfaste, kur vaidino dvejus metus. Pirmą kartą įgijo filmų patirties 1977 m., vaidindamas Jėzų Kristų ir Evangelistą religiniame filme „Piligrimo progresas“. L. Nisonas išvyko į Dubliną 1978 m. ir vaidino keliuose projektuose, bei prisijungė prie „Abbey“ teatro (Airijos nacionalinis teatras).
1980 m. filmų kūrėjas Džonas Burmanas pamatė L. Nisoną vaidinant Leni Smolą filme „Of Mice and Men“ ir pasiūlė jam Sero Gaveino vaidmenį filme „Ekskaliburas“ apie Karalių Artūrą. Po „Ekskaliburo“ L. Nisonas išvyko į Londoną, kur toliau vaidino mažo biudžeto filmuose ir televizijoje. Jis gyveno su aktore Helena Miren, su kuria susipažino filmuojant „Ekskaliburą“. Tarp 1982 ir 1987 m. L. Nisonas pasirodė penkiuose filmuose, labiausiai žinomi „The Bounty“ (1984, vaidino kartu su Melu Gibsonu ir Entoniu Hopkinsu) ir „Misija“ (1986, vaidino kartu su Robertu De Niro ir Džeremiu Aironsu).
1987 m. L. Nisonas išvyko į Holivudą.
„Šindlerio sąrašas“
redaguotiRežisierius Stivenas Spilbergas pasiūlė L. Nisonui Oskaro Šindlerio vaidmenį filme „Šindlerio sąrašas“ apie Holokaustą, po to, kai šis pamatė L. Nisoną pjesėje „Anna Christie“ Brodvėjuje.
L. Nisono vaidyba buvo įvertinta nominacija „Oskarui“ geriausio aktoriaus kategorijoje, tačiau geriausiu aktoriumi tada tapo Tomas Henksas už savo vaidmenį filme „Filadelfija“
„Žvaigždžių karai“
redaguoti1999 m. L. Nisonas vaidino filme „Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis“ džedajų mokytoją Qui-Gon Jinn. Džordžas Lukasas priėmė L. Nisoną į komandą, nes manė, kad aktorius turi puikių įgūdžių.[7]
Filmografija
redaguoti
|
|
Išnašos
redaguoti- ↑ Blaney, Retta. „Acting Is a Form of Prayer“. Beliefnet. Nuoroda tikrinta 2010-05-09.
- ↑ „Liam Neeson: Bloody Sunday made me learn my history“. The Belfast Telegraph. 2010-04-01. Nuoroda tikrinta 2010-05-09.: (Commentary;„Hollywood superstar Liam Neeson has told how he grew up in a religious Catholic background untouched by the Troubles. „)
- ↑ Flynn, Gaynor (2008-08-23). „Always a Wanted man“. The New Zealand Herald. Nuoroda tikrinta 2010-09-09.
- ↑ „Liam Neeson“. Nuoroda tikrinta 2007-04-18.
- ↑ „Star who shone in the boxing ring“. BBC News. 13 December 2006. Nuoroda tikrinta 2007-04-18.
- ↑ „Liam Neeson graduates 40 years on“. BBC News. 7 May 2009. Nuoroda tikrinta 2009-06-09.
- ↑ “Star Wars Episode I Production Notes: The Actors and Characters – Part I“. StarWars.com. 1999-05-01. Archived from the original on 2004-10-23. https://web.archive.org/web/20041023023458/http://www.starwars.com/episode-i/bts/production/f19990501/indexp4.html. Nuoroda tikrinta 2009-04-05.
