Lenino kasyklos
| Lenino kasyklos Ленинский прииск | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC+9) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Irkutsko sritis
|
| Rajonas | Bodaibo rajonas |
Lenino kasyklos (rus. Ленинский прииск, 1842–1925 m. Царёво-Александровский прииск) – gyvenvietė apie 30 km į šiaurės rytus nuo Bodaibo, Kropotkino kalnuose, Vitimo dešiniojo intako Bodaibo dešiniajame krante, amžinojo įšalo zonoje, Bodaibo rajonas, Irkutsko sritis, Rusija.
Lietuviai redaguoti
1949 m. birželio mėn. į Lenino kasyklas ištremta apie 400 lietuvių. Tremtiniai iš pradžių gyveno palapinėse, žiemai pasistatė barakus ir įsirengė žemines. Visi dirbo aukso kasyklose. 1949–1950 m. daug lietuvių mirė nuo bado ir šalčio. Vėliau, atokaitoje įsiruošę lysves, užsiaugindavo kiek daržovių. Mokytojos G. Kamantauskaitė ir E. Vaitiekaitytė mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. Laikyti šv. Mišių, teikti kitų religinių patarnavimų atvažiuodavo kun. J. Budrikis. 1956–1958 m. tremtiniams leista išvykti iš Lenino kasyklų, bet ne visiems leista grįžti į Lietuvą.
Mirusieji buvo laidojami kapinėse, vadinamose Krasnaja gorka, apie 4 km nuo Lenino kasyklų. XX a. pabaigoje dalis kapinių buvo išlikusi. 1990 m. vasarą Kauno buvusių tremtinių ekspedicija į Lietuvą parvežė trijų lietuvių tremtinių palaikus.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Lenino kasyklos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 734 psl.