Laisvės kaina. Disidentai
| Laisvės kaina. Disidentai | |
| Žanras | Istorinė drama |
|---|---|
| Režisierius (-iai) | Alvydas Šlepikas |
| Kompozitorius (-iai) | Deivydas Zvonkus |
| Kilmės šalis |  Lietuva |
| Sezonų skaičius | 1 |
| Serijų skaičius | 12 |
| Gamyba | |
| Prodiuseris (-iai) | Rolandas Skaisgirys, Gediminas Duoba |
| Trukmė | 60 min. |
| Gamybos kompanija | Videometra |
| Transliacija | |
| Originalus kanalas | LRT |
| Originalus laikotarpis | 2019 m. sausio 20 d. – 2019 m. balandžio 28 |
| Chronologija | |
| Anksčiau | Laisvės kaina. Partizanai |
| Vėliau | Laisvės kaina. Sąjūdis |
„Laisvės kaina. Disidentai“ – Lietuvos televizijos istorinis serialas, nuo 2019 m. sausio 10 d. iki balandžio 28 d. rodytas per LRT televiziją. Tai daugiaserijinių filmų „Laisvės kaina. Savanoriai“, „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys. Serialą kūrė kompanija „Videometra“. Serialo veiksmas vyksta sovietinėje Lietuvoje 1956-1986 m. laikotarpiu, kai numalšinus partizanų judėjimą, pasipriešinimas okupacijai įgavo kitas neginkluoto pasipriešinimo formas. Seriale daugiausia dėmesio skiriama katalikų dvasininkų ir pasauliečių disidentams (ypač 1972 m. pradėtai leisti pogrindinei Katalikų bažnyčios kronikai).[1]
Nors veikėjai ir siužetas išgalvoti, daug personažų remiasi realiai gyvenusių asmenybių gyvenimu. Vyskupo Marijono Šimonio netikslus prototipas - Teofilius Matulionis, 11-oje serijoje Juozapo Svirskio ginamajai kalbai panaudota autentiška kunigo Juozo Zdebskio teisme pasakyta paskutinė ginamoji kalba, naudota ir šį kunigą sekusių saugumo pareigūnų surinkta medžiaga. Anot režisieriaus, kun. Svirskis turi ir Alfonso Svarinsko bruožų.[2] Kaip ir ankstesnėje serialo dalyje, aukšto KGB pareigūno Vlado personažui didelę įtaką yra padariusi Juozo Markulio asmenybė.
Serialas taip pat pritaikytas neregių auditorijai - yra galimybė žiūrėti serijas su garsiniu vaizdavimu, kurį parengė garsinio vaizdavimo Lietuvoje pradininkė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VUKF) docentė Laura Niedzviegienė ir jos studentė Kristina Meilūnaitė.[3]
Filmuota Kaune (įskaitant spaustuvę, kurioje buvo spausdinama Katalikų bažnyčios kronika), Valkininkuose ir kitur.
Aktoriai redaguoti
- Adelė Šuminskaitė - Dalia
- Petras Kuneika - Kostas Kubilius
- Saulius Bareikis - vyskupas Marijonas Šimonis,
- Arnoldas Jalianiauskas - kunigas Juozapas Svirskis,
- Sandra Daukšaitė-Petrulėnė - kolūkio pirmininkė Alė
- Nijolė Lepeškaitė - Marcelė Kubiliūtė-Boreckienė
- Tomas Erbrėderis - KGB padalinio viršininkas Vladas
- Tomas Pukys - KGB darbuotojas Algis
- Giedrius Arlauskas - milicininkas Tadas
- Artūras Dubaka - Vytautas
- Agnė Šiaulytė - Eglė
- Gintarė Šmigelskytė - Rima
- Giedrius Drukteinis - Vytauto tėvas
- Eugenija Bendoriūtė - Vytauto motina
- Arūnas Sakalauskas - KGB viršininkas
- Monika Bičiūnaitė - pogrindžio vienuolė Benedikta
- Jurgis Damaševičius - milicininkas Antanas
- Emilis Pavilionis - milicininkas-recidyvistas Viktoras
- Giedrius Kiela - kunigas Tomas
- Dalia Michelevičiūtė - ligoninės vedėja Zofija
- Jonas Verseckas - partizanas Jonas
- Agnė Buškevičiūtė - Kosto Kubiliaus žmona Miglė
- Daiva Rudokaitė - Miglės motina
- Aldona Janušauskaitė-Dausienė - vyskupo gaspadinė
- Rapolas Diržinauskas - Kostas Kubilius (vaikas)
- Greta Dobožinskaitė - Dalia (vaikas)