Lūžgaliai
| Lūžgaliai | ||
|---|---|---|
  Lūžgaliai |
||
| 55°33′54″š. pl. 21°14′49″r. ilg. / 55.565°š. pl. 21.247°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Priekulės seniūnija | |
| Gyventojų | 5 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Luzgallen, Schudnaggen, Nauseeden-Lux, Luszgallen Nicklaus, Schudnagen | |
Lūžgaliai – kaimas vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, į šiaurės vakarus nuo Derceklių ir į pietvakarius nuo Dituvos; patenka į Derceklių kolektyvinių sodų konglomeratą. Šalia plyti Kliošių miškas. Išlikusios kapinaitės.
Etimologija
redaguotiKaimas istorijos bėgyje buvo žinomas keliais pavadinimais:
- Lūžgaliai – iš spėtino asmenvardžio *Lūžgalis, Lūžgalys (1736 m. apylinkėse minimas žmogus Luschgallen Niclaus). Šis asmenvardis būtų kilęs iš gretimo miško pavadinimo *Lūžė (vok. Lusze) ir žodžio galas ('pabaiga, riba');
- Nausėdai – iš asmenvardžio Nausėda, Nausėdas < nausė̃das ('naujakurys');
- Šūdnagiai – pavadinimas, vartotas tiek vietinių lietuvių, tiek vokiečių, tačiau iš oficialiosios lietuviškos vartosenos pašalintas 1923 m. (greičiausiai dėl neprestižinių asociacijų). Šis pavadinimas kilęs iš čia užrašytos pavardės Šūdnagis < liet. šū́dnagis 'kas prastai dirba, atgrubnagis' < šū́das + nãgas.[2]
Istorija
redaguoti1785 m. Luszgallen Nicklaus oder Schudnagen minimas kaip karališkasis kaimas, buvo 4 sodybos. Nauseeden-Lux nurodomas kaip karališkasis kaimas su 3 sodybomis. Lūžgalių apylinkėse, ūkininko Šūdnagio pievose buvo kasamas gintaras.[2] XVIII a. ryčiau kaimo ėjo senasis vieškelis Smeltė–Priekulė. XIX a. pradžioje žemdirbių kaime gyveno 54 gyventojai ir buvo 7 ugniakurai. XIX a. viduryje kaime gyveno 132 žmonės, buvo 18 gyvenamųjų pastatų, kalbėta lietuviškai.[3]
Gyventojai
redaguoti | |||||||
| 1871 m.[4] | 1905 m.[5] | 1910 m.[6] | 1925 m.[2] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 192 | 261 | 233 | 107 | 47 | 50 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | - | ||
| 37 | 24 | 25 | 67 | 5 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 136–137, 184–185.
- ↑ Nausėdai (5). Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. III (Mec–Rag). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.