Kytira (gr. Κύθηρα, Cythera, Kythera, it. Cerigo) – Graikijos sala istoriškai priskiriama Jonijos saloms. Ji yra į pietus nuo Peloponeso pusiasalio. Administraciškai sala priklauso Pirėjo nomui, kurio pagrindinė dalis yra Atėnų metropolijos teritorijoje. Jos plotas 279.593 km² yra antras pagal dydį po Megaros Atikos regione. Tai taip pat antras nuo galo pagal gyventojų tankumą nomas Atikoje. Nelygi žemė atsirado dėl nuolatinio vėjo ir jūros, kurie sukūrė stačius šlaitus ir gilias įlankas. Šimtmečiais, kai laivyba buvo svarbiausia susisiekimo priemonė, sala buvo labai strategiškai svarbi. Nuo Antikos iki XIX a. Kytira buvo karių, pirklių ir užkariautojų kryžkelė. Todėl sala patyrė daugybės kultūrų įtaką. Tai matoma architektūroje, kur susimaišę Egėjo ir Venecijos elementai bei graikų, venecijiečių, turkų ir britų susimaišiusios tradicijos.

Kytiros vieta Graikijoje
Pagrindinis salos uostas Diakoftis

Gyventojai redaguoti

Kaip daugumos mažų Egėjo jūros salų, Kytiros gyventojų skaičius mažėja. 1864 m. gyventojų skaičius siekė 14500, po to pradėjo mažėti, daugiausiai dėl emigracijos į didžiuosius Graikijos miestus ir užsienį XX a. pr. Dabar saloje gyvena 3354 žmonės (2001 m.), bet vien Australijoje yra 60000 iš jos kilusių graikų.

Žymūs žmonės redaguoti

Nuorodos redaguoti