Kuneo

Kuneo (it. Cuneo), Kunėjas – miestas Italijoje, Pjemonte, Kuneo provincijos sostinė. Miestas yra Jūrinių Alpių šlaite, kur Stura di Demontės upė išteka iš Sturos slėnio.

Kuneo it. Città di Cuneo
Šv. Pranciškaus bažnyčia
Kuneo 44°23′0″ š. pl. 07°32′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Pjemontas
Provincija	Kunėjo provincija
Meras	Alberto Valmaggia
Gyventojų (2010)	55 714
Plotas	119,9 km²
Tankumas (2010)	465 žm./km²
Altitudė	534 m
Pašto kodas	12100
Tel. kodas	0171
Tinklalapis	www.comune.cuneo.gov.it
Miesto globėjas (-ai)	Arkangelas Mykolas

Istorija

Kuneo 1198 m. įkūrė vietiniai, miestą paskelbę nepriklausoma komuna ir išsilaisvinę nuo Asčio vyskupo ir Monferato ir Saluco markizų. Saluco markizas miestą užėmė 1210 m., bet miestiečiai sukilo 1231 m. Šv. Romos imperatorius Frydrichas II pripažino Kuneo laisvu miestu 1238 m.

1259 m. miestas visam laikui neteko nepriklausomybės, kai norėdamas apsiginti nuo galingų kaimynų prisiekė Neapolio karaliui Karoliui I Anžu, kuris taip pat buvo Provanso grafas. Kartu su Alba Kunėjas buvo pagrindinė Angevinų valda Šiaurės Italijoje. Jų valdymas Kunėjuje, kurį pertraukdavo Saluco, Savojos, Viskončių, Milano laikotarpiai, baigėsi 1382 m., kai miestas atiteko Savojos kunigaikštystei.

Kunėjas buvo svarbi besiplečiančios Savojos tvirtovė, tad dažnai būdavo apgulamas Prancūzijos: pirmąkart 1515 m. Pranciškaus I šveicarų, o po to 1542, 1557, 1639, 1641, 1691 m. ir galiausiai per Austrijos įpėdinystės karą 1741 m. Kunėjas visus kartus atsilaikė. Tik Napoleono laikais prancūzai užėmė Kunėją ir padarė Sturos departamento sostine. Atkūrus Sardinijos karalystę ir suvienijus Italiją Kunėjas tapo Kunėjo provincijos sostine 1859 m.

Miestai partneriai

• Santa Fe de la Vera Krusas, Argentina
• Nica, Prancūzija
• Šamberi, Prancūzija