Koriai – bičiųvaško suręsti šešiakampiai statiniai, kuriuose bitės laiko medaus ir bičių duonos atsargas bei augina palikuonis.[1] Bičių koriai skirstomi į kelius tipus: bičių perams auginti ir maistui saugoti bei tranams auginti. Korius gamina jaunos bitės darbininkės. Koriai tvirtinami prie avilio rėmelio, o jų akučių dydis priklauso nuo paskirties (traninio korio didesnės). Gali kiek tai priklausyti ir nuo bičių veislės. Gamtoje bitės korius tvirtina prie lizdo lubų, drevėse – prie jų skliautų. Koriai statomi vienu metu iš abiejų pusių, jų akelės būna keliais laipsniais pasvirę į viršų. Vos pagaminti koriai būna šviesūs, o vėliau nuo paliekamų perų kokonų ima tamsėti ir po kelerių metų tampa netinkami perams augti. Vieno korio sulipdymui bitės vidutiniškai sunaudoja apie 140–150 gramų vaško.

Bičių korys
Priešingų pusių akučių suderinimas

Priešingų pusių korio akutės tarpusavyje būna suderintos. Korio šešiakampė struktūra yra optimali, taip reikiamam tūriui sunaudojama mažiausiai vaško. Nėra tvirtos nuomonės, ar ši struktūra genetiškai užprogramuota bitės genuose, ar ji išeina savaime, bandant visaip bei pašalinant aiškiai nereikalingą vašką. Nuo taisyklingos formos šiek tiek nukrypstama, bet nelabai daug (keletu procentų). Korių akutės su laiku mažėja dėl jose periamų bičių, nes pilnai neišvalomos akutės. Vidutiniškai 5-6 bičių kartos gali išsiperėti toje pačioje akutėje. Neužtenkant laisvos vietos koryje - bitės pradeda spiestis.

Šaltiniai redaguoti

  1. Justinas Straigis. Koriai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 616 psl.