Korla Awgust Kocor
| Korla Awgust Kocor | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1822 m. gruodžio 3 d. vok. Bergo kaimelyje (dab. Grospostvico miesto dalis) |
| Mirė | 1904 m. gegužės 19 d. (81 metai) vok. Kitlico kaimelyje (dab. Liobau miesto dalis) |
| Veikla | kompozitorius, dirigentas ir visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Bauceno pedagoginė mokykla |
| Žinomas (-a) už | Lužicos sorbų himno autorius |
Korla Avgustas Kocoras (a. sorb. Korla Awgust Kocor, vok. Karl August Katzer; 1822 m. gruodžio 3 d. vok. Bergo (a. sorb. Zahor) kaimelyje (dab. Grospostvico miesto dalis – 1904 m. gegužės 19 d. vok. Kitlico (a. sorb. Ketlicy) kaimelyje (dab. Liobau miesto dalis)) – Lužicos sorbų kompozitorius, dirigentas ir visuomenės veikėjas.
Biografija redaguoti
Baigęs pradinę mokyklą Grospostvice nuo 1838 m. mokėsi Bauceno pedagoginėje mokykloje. Po baigimo dirbo mokytoju Vartos vietovėje. 1844 m. susipažino su sorbų poetu Handriju Ceileriu (a. sorb. Handrij Zejler), ši pažintis vėliau stipriai įtakojo abiejų gyvenimą: K.A.Kocoras kurdavo muziką H. Ceilerio eilėms, o pastarasis poetas tapo kompozitoriaus populiarių kūrinių libretistu.
1845 m. Korla Avgustas Kocoras organizavo sorbų dainų festivalį, vėliau tapusį tradiciniu. 1852 m. pradėjo dirbti mokytoju ir vargonininku Kitlice – šiose pareigose jis darbavosi iki pat išėjimo į pensiją 1888 m.
1895–1897 m. vadovavo Lužicos sorbų Mokslų akademijos (žem. sorb. Maćica Serbska) Muzikos skyriui. Yra vadinamas sorbų pasaulietinės muzikos pradininku. Lužicos sorbų himno (a. sorb. Rjana Łužica) autorius.
Susipažinęs su Jurgio Zauerveino lietuviškai sukurtu eilėraščiu „Gals yr' tylėjims“ (arba liet. Po to tyla = angl. The rest is silence – tai citata iš Viljamo Šekspyro tragedijos „Hamletas, Danijos princas“ V veiksmo II scenos) K. A. Kocoras sukūrė ir jam melodiją. Tai vienas iš nedaugelio lietuvių–sorbų kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdžių, garsi šiuolaikinė sorbų dainininkė Tanja Donatec dainą „Gals yr' tylėjims“ yra įtraukusi į savo repertuarą.[1][2][3]
Kūriniai redaguoti
Oratorijos redaguoti
- Serbski kwas (Sorbų vestuvės), 1849–1850 m.
- Žně (Derlius), 1849–1883 m.
- Nalěćo (Pavasaris), 1860 m.
- Israelowa zrudoba a tróšt (Izraelio sielvartas ir paguoda), 1861 m.
- Podlěćo (Vasara), 1883 m.
- Nazyma (Ruduo), 1886 m.
- Zyma (Žiema), 1889 m.
- So zwoni měr (Taikos varpai), 1891 m.
- Serbski rekwiem (Sorbų requiem), 1894 m.
- Wěnc hórskich spěwow (Kalniečių dainų ciklas), 1860 m.
Operos redaguoti
- Jakub a Kata (Jokūbas ir Katia), 1871 m.
Instrumentinė muzika (pasirinktinai) redaguoti
- Trys sonatinos smuikui ir fortepijonui, 1850 m.
- Fortepijonų trio, 1873 m.
- Styginių kvartetas, 1879 m.
- Trys vendų (sorbų) liaudies šokiai fortepijonui, 1879 m.
- Serenada smuikui, altui ir violončelei, 1889 m.
Išnašos redaguoti
Literatūra redaguoti
- Frido Mětšk. Kocorowe zawostajenstwo – Bautzen, 1971
- Zbigniew Kościów. Korla Awgust Kocor – Bautzen, 1972
- Jan Raupp. Sorbische Musik – Bautzen, 1979