Kofeinas (trimetilksantinas) – alkaloidas, psichoanaleptikas. Gaunamas iš kavamedžio (dažniausiai iš Coffea arabica) sėklų, arbatžolių, kolamedžio (Cola) riešutų arba gaminamas sintezės būdu. Balti kristaliniai milteliai. Kofeinas stimuliuoja medžiagų apykaitą, kvėpavimą, kraujotaką. Vartojamas psichiniam ir fiziniam darbingumui gerinti, apsinuodijus kai kuriais narkotikais, širdies darbui paspartinti. Gali būti tablečių pavidalu, įšvirkščiamas į poodį ar raumenis.

kofeino molekulė

Kofeinas yra natūralus junginys aptinkamas kolos augalo lapuose, kavos pupelėse, arbatos lapuose, guaranoje, kakavoje ir kt. Šių augalų išskiriamo kofeino kiekis priklauso nuo išskyrimo metodo ir nuo išskyros kiekio. Kofeino dedama į gaiviuosius gėrimus, jo yra daugelyje ne vaistinėse perkamų vaistų. Jo kaupimasis žmogaus organizme yra sunkiai numatomas dėl medžiagų apykaitos greičio individualių skirtumų, kai kurie žmonės jam alergiški. Todėl reikia atsargiai vartoti produktus, sudėtyje turinčius šios medžiagos.
Vartojant saikingai − iki 300 mg per parą − neturi neigiamų padarinių sveikatai ir netgi yra naudingas − mažina Parkinsono, demencijos, II tipo diabeto riziką. Tačiau reguliariai vartojant daugiau kaip 100 mg per parą kofeinas gali sukelti priklausomybę[1].

Kofeinas išskirtas iš kavos 1819 m.

Kofeino kiekis arbatos sudėtyje

redaguoti

Nustatyta, kad Šri Lankoje auginamose arbatos rūšyse yra 2,5–4,5 % kofeino. Kofeino kiekis atskirose augalo dalyse yra skirtingas. Pavyzdžiui:

  • Pumpuras – 4,7 %
  • Pirmasis lapas – 4,2 %
  • Antrasis lapas – 3,5 %
  • Trečiasis lapas – 2,9 %
  • Viršutinė stiebo dalis – 2,5 %
  • Apatinė stiebo dalis – 1,4 % kofeino.

Kofeinas yra svarbiausias iš trijų arbatoje esančių metilksantinų: kofeino, teofilino ir teobromino.

Kofeino kiekis arbatos lapuose priklauso ir nuo metų laiko.

Nuorodos

redaguoti


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.