Atverti pagrindinį meniu

Klaipėdos sąsiauris

Sąsiaurio šiaurinė dalis - uosto vartai
Tarptautinė jūrų perkėla
Kiaulės nugaros sala

Klaipėdos sąsiaurissąsiauris tarp Klaipėdos uosto ir Kuršių nerijos, jungia Kuršių marias su Baltijos jūra.

SąsiaurisKeisti

Klaipėdos sąsiaurio ilgis 10 km, plotis 0,36–1,20 km, didžiausias gylis 14,5 m. Šiaurėje Klaipėdos sąsiaurio riba yra uosto vartai, pietuose – Kiaulės Nugaros sala, kuri skaido sąsiaurį į 2 protakas: rytų ir vakarų. Dažnai Klaipėdos sąsiauris priskiriamas prie Kuršių marių, nors jo morfologija ir hidrologinis režimas nuo marių skiriasi.

Klaipėdos sąsiauris – technologiškai pakeista akvatorija, kurios rytinėje dalyje yra pusiau uždari Klaipėdos jūrų uosto baseinai, krantinės ir pirsai, vakariniame krante – Kuršių nerijos krantinė.

IstorijaKeisti

Iki uosto molų statybos Klaipėdos sąsiaurio natūralus gylis buvo 4–8 m. 1853 m. pradėta gilinti laivakelį. Sąsiaurio šiaurinė dalis nuo uosto vartų iki Dangės žiočių pagilinta iki 13,0–14,5 m (1956 m. jos gylis buvo 8 m), tarp Dangės žiočių ir Kiaulės Nugaros – iki 10–12 m (buvo 5–9 m), pietinės dalies Malkų įlanka – iki 10 m. Tarptautinės jūrų perkėlos akvatorijoje palaikomas 9–10 m gylis (buvo 2–6 m).

HidrologijaKeisti

Klaipėdos sąsiaurio rytinės protakos gylis 3–5 m, vakarinės protakos 8–9 m. Per sąsiaurį vyksta vandens apykaita tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Gėlo marių vandens didžiausias kiekis plūsta į Baltijos jūrą pavasarį ir vasaros pradžioje, o druskingas jūros vanduo į marias – per stiprius patvankinius štormus, dažniausiai rudenį ir žiemą, arba labai sumažėjus upių nuotėkiui į Kuršių marias. Sąsiauryje beveik nesusidaro ištisinė ledo danga, kai kada žiemą užšąla tik pietinė dalis ir įlankos. Pučiant stipriems vėjams sąsiaurio vandens lygis pakyla (1967 m. rudenį pakilo 1,85 m).

Per sąsiaurį iš marių į jūrą teka srovė, vidutinis greitis 0,3 m/s, per stiprius štormus greitis iki 1,5 m/s, kartais ir daugiau. Dažnai susidaro dvisluoksnė vandens masių cirkuliacija.

Į sąsiaurį įteka Dangė ir Smeltalė.

GeologijaKeisti

Dugno nuosėdų sluoksnio paviršiuje (iki 10 cm) vyrauja smulkus smėlis ir įvairus dumblas. Šiaurinėje dalyje, ties uosto vartais, ir rytinėje bei vakarinėje pratakoje vyrauja smulkus smėlis, vidurinėje ir pietinėje dalyje, t. p. pusiau uždarose uosto akvatorijose – stambaus ir smulkaus aleurito dumblas. Dėl technogeninių darbų, uosto akvatorijos tvarkymo, kasybos, dugno valymo daugelyje vietų dugno paviršiuje atsidengia moreninis priemolis ir priesmėlis. [1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Modestas Kuzavinis. Klaipėdos sąsiauris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 222 psl.