Kietžemis (durisol) – dirvožemio tipas, pasitaikantis esant vidutiniškai sauso subtropinio klimato sąlygoms. Paplitęs Australijoje (vakaruose, viduriniuose rajonuose), Pietų Afrikoje ir Amerikoje (daugiausia JAV – Nevadoje, Arizonoje, Kalifornijoje). Slūgso ne giliau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, turi ne plonesnį kaip 10 cm kietąjį arba kietą kvarcinį horizontą su opalu arba kitų kvarco atmainų mikrokristalais. Kietžemyje humuso sluoksnis menkas, rūgštingumas viršija 7 pH. Kietžemiai slūgso pramaišiui su gipsažemiais, kalciažemiais, smėlžemiais, rudžemiais ir verstžemiais.

Kietžemių paplitimas pasaulyje (raudona – vyraujantys, žalia – aptinkami)

Augalija skurdi, auga kserofitiniai krūmokšniai. Norint panaudoti žemės ūkiui, kietžemius reikia drėkinti, giliai purenant suardyti kietuosius horizontus.

Kietžemiai išskiriami nuo 1997 m.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Kietžemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006