39°35′ š. pl. 19°52′ r. ilg. / 39.583°š. pl. 19.867°r. ilg. / 39.583; 19.867

Kerkyros padėtis Graikijoje
Kerkyros sala

Kerkyra (gr. Κέρκυρα = Kérkyra, sen. gr. Κέρκυρα; Κόρκυρα; lot. Corcyra, it. Corfù) – Graikijos sala Jonijos jūroje. Tai antra pagal dydį Jonijos sala. Plotas 592,9 km².[1] Gyventojų skaičius – 107,9 tūkst. (2001 m.). Sala kalnuota, aukščiausia vieta – Pandokratoro kalnas (906 m).

Svarbiausias miestas irgi vadinamas Kerkyra. Čia įsikūręs Jonijos universitetas.

Kerkyra labai stipriai susijusi su Graikijos istorija ir mitologija. Kerkyros pavadinimas, pasak legendų, susijęs su vandens simbolika: Poseidonu, jūrų dievu, ir Asopu, svarbia Graikijos žemyninės dalies upe. Anot mito, Poseidonas įsimylėjo Korkyrą, Asopo ir upių nimfos Metopės dukrą ir pagrobė ją kaip buvo įprasta tarp to meto dievų (pats Dzeusas irgi buvo serijinis grobikas). Poseidonas nugabeno ją į bevardę salą ir ja pasimėgavęs pavadino salą Korkyros vardu, kuris po kurio laiko pavirto į Kerkyrą. Jie susilaukė vaiko Fajakso, kurio vardu pavadinti salos gyventojai. Sala patyrė daugybę mūšių ir užkariavimų, kol 1864 m. buvo prijungta prie Graikijos karalystės. Šių kovų palikimas yra pilys, pastatytos strateginėse salos vietose. Dvi tokios pilys supa sostinę, kuri yra vienintelis Graikijos miestas, apsuptas tokiu būdu. Tad Kerkyros miestas buvo Graikijos vyriausybės paskelbtas Kastropolis (Pilių miestu)[2]. 2007 m. Senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą po ICOMOS rekomendacijos[3][4][5].

Ekonomika

redaguoti
 
Laivyba prie Kerkyros uosto. Vido sala matosi fone.

Kerkyra apsodinta alyvuogių giraitėmis ir vynuogynais, iš kurių nuo Antikos laikų gaunamos alyvuogės ir vynas. Pagrindinės Kerkyros vynuogių rūšys, naudojamos vynui, yra vietinės baltos Kakotrýgēs ir raudonos Petrokóritho, Kefalonijos baltos Robóla, Egėjo Moscháto (baltasis muskatas), Achajos Mavrodáphnē ir kitos[6].

Kerkyroje taip pat gaminami gyvulinės kilmės produktai Corfiote graviéra ir Kerkyros sūris, „Kerkyros sviestas“ (Boútyro Kerkýras), prieskoningas kepimo ir virimo sviestas, pagamintas iš avies pieno, ir noúmboulo salamis iš kiaulienos ir lydytų kiaulės taukų, pagardintas apelsinų žievelėmis, raudonėliu, čiobreliu ir kitomis aromatingomis žolelėmis, taip pat naudojamomis rūkant dešras.

Kerkyra tapo užsukamu uostu ir turi gan didelę prekybą alyvuogių aliejumi. Anksčiau sala eksportuodavo daug vietinių citronų.

Išnašos

redaguoti
  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 207
  2. Corfu City Hall website Archyvuota kopija 2008-01-06 iš Wayback Machine projekto.
  3. UNESCO World Heritage List BBC News 2007-06-28, tikrinta 2009-06-29
  4. UNESCO Advisory Body (ICOMOS) report on Corfu History retrieved 3 July 2007
  5. Old Town of Corfu on UNESCO website Whc.unesco.org tikrinta 2009-06-29
  6. Greekwinemakers.com Archyvuota kopija 2012-03-20 iš Wayback Machine projekto.