Katmandu

Katmandu
काठमांडौ
   Flag of Kathmandu.svg   
2009-03 Kathmandu 08.jpg

Katmandu
27°42′0″ š. pl. 85°20′0″ r. ilg. / 27.70000°š. pl. 85.33333°r. ilg. / 27.70000; 85.33333 (Katmandu)Koordinatės: 27°42′0″ š. pl. 85°20′0″ r. ilg. / 27.70000°š. pl. 85.33333°r. ilg. / 27.70000; 85.33333 (Katmandu)
Laiko juosta: (UTC+5:45)
Valstybė Nepalo vėliava Nepalas
Valstija Bagmati Pradešas
Rajonas Katmandu rajonas
Gyventojų (2020) 1 442 300
Plotas 50,67 km²
Tankumas (2020) 28 465 žm./km²
Altitudė 1 400 m
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka KatmanduVikiteka

Katmandu (nep. काठमांडौ  = Kāṭhmāṇḍau) – Nepalo sostinė ir didžiausias miestas, esantis Bagmati Pradeše Katmandu rajone.[1] Jis išsidėstęs Himalajų tarpukalnės slėnyje, prie Bagmatės (Gangos baseinas), 1360 metrų virš jūros lygio. 1,4 mln. gyventojų (2020).[2] Yra Tribchuvano tarptautinis oro uostas. Išvystyta lengvoji ir maisto pramonė, amatai. Yra universitetas. Netoliese yra Bodhnath stūpa, architektūros ir skulptūros kompleksas Svayambhunath (III a. pr. m. e. – IX a.), šventyklų kompleksas Pashupatinath (įkurtas XIII a.).

IstorijaKeisti

Likchaviai iš Indo-Gango lygumos migravo į šiaurę, nugalėjo kiratus ir įkūrė Likchavų dinastiją apie 400 m. e. m. Tuo metu nuo Virudhakos genocido bėgantys šakjai Katmandu apylinkėse įkūrė pirmuosius budistų vienuolynus. Likchavų karalius Gunakamadeva sujungė Koligramą ir Dakšin Koligramą įkurdamas Katmandu 723 m.[3] Tirhuto valdovai nuo musulmonų pabėgo į šiaurę ir susigiminiavo su Likchavų dinastija pradėdami Mala laikotarpį. Pirmieji laikotarpio metai buvo smurtingi dėl tiurkų musulmonų atakų. Be to per žemės drebėjimą žuvo trečdalis miesto gyventojų įskaitant karalių. Nepaisant didelių nuostolių Katmandu atsigavo ir tapo prekybos tarp Tibeto ir Indijos centru. Iki XVI a. miestas vadinosi Kantipuru.

Gorkos karalystė nugalėjo Malos konfederaciją Katmandu mūšyje 1768 m. Gorkos karalystė buvo pavadinta Nepalu, o Katmandu po metų tapo jos sostine, bet prekyba smuko dėl nuolatinių karų su kaimyninėmis šalimis.

Jungas Bahaduras Rana užėmė valdžią Nepale ir per Koto skerdynes 1846 m. nužudė 30-40 politinių priešininkų. Karalius tapo marionete, o Ranoms priklausė premjero ir kiti įtakingi postai iki revoliucijos 1951 m. Valdant Ranoms Nepalas iš britų priešininko tapo jų sąjungininku. Katmandu buvo pastatyti pirmieji vakarietiško stiliaus pastatai. Mieste atsirado neoklasikiniai Sapnų sodai, vakarietiška Naujoji gatvė, Tri-Čandros koledžas ir Biro ligoninė. Rana laikotarpiu vyravo despotizmas, religinis persekiojimas ir ekonominis išnaudojimas.[4][5]

Pavadinimo kilmėKeisti

Nors tiksliai nėra aiški miesto vardo kilmė, tačiau dabar dažniausiai aiškinama taip: sanskrito kalba Kastha-Mandap reiškia „Medinė šventykla“.


ŠaltiniaiKeisti

  1. Rūta Ona Burytė, Vytautas Spečiūnas. Katmandu (nepalų k. Kāṭhmāṇḍau). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 576-577 psl.
  2. Moderate magnitude 4.2 earthquake 102 km east of Kathmandu, Nepal tikrinta 2020-03-06
  3. „काष्ठमण्डप कि होममण्डप“. Gorkhapatra.org.np. Suarchyvuotas originalas 6 July 2012. Nuoroda tikrinta 24 November 2013. 
  4. Dietrich, Angela (1996). „Buddhist Monks and Rana Rulers: A History of Persecution“. Buddhist Himalaya: A Journal of Nagarjuna Institute of Exact Methods. Suarchyvuotas originalas 1 October 2013. Nuoroda tikrinta 24 September 2013. 
  5. Lal, C. K. (16 February 2001). „The Rana resonance“. Nepali Times. Nuoroda tikrinta 24 September 2013.