Karolis Albertas
Karolis Albertas | |
---|---|
Karolis Albertas | |
Savojų dinastija | |
Gimė | 1789 m. spalio 2 d. |
Mirė | 1849 m. liepos 28 d. (59 metai) |
Tėvas | Karlas Emanuelis Savojietis-Karinjanas |
Motina | Marija Kristina Saksė |
Sutuoktinis (-ė) | Marija Teresė Toskanė |
Vaikai | Viktoras Emanuelis II, Ferdinandas, Marija Kristina |
Sardinijos karalius | |
Valdė | 1831 m. balandžio 27 d. – 1849 m. kovo 23 d. (17 metų) |
Vikiteka | Karolis Albertas |
Karolis Albertas (gimė – 1789 m. spalio 2 d. Turinas; mirė – 1849 m. liepos 28 d. (Portugalija)) – Sardinijos karalius (1831–1849).
Biografija
redaguotiSavojos dinastijos šalutinės šakos atstovas. Vaikystėje ištremtas iš Italijos gyveno Paryžiuje ir Ženevoje, kur jį paveikė Prancūzijos revoliucijos liberalios idėjos. Grįžę į Milaną vietos liberalų laikytas tinkamiausiu kandidatu į Sardinijos karalystės sostą.
Šeima
redaguoti1817 metais jis vedė Mariją Teresę Toskanę (1801−55), Ferdinando III Toskano jaunesnę dukterį. Vaikai:
- Viktoras Emanuelis II (1820−1878),
- Ferdinandas (1822−1855), Genujos hercogas,
- Marija Kristina (1826−1827).
Valdymas
redaguoti1820 m. kovą prasidėjus sukilimui Milane ir atsistatydinus karaliui Viktorui Emanueliui I, trumpai buvo regentas, mirus karaliui Karoliui Feliksui paveldėjo sostą. Karolis Albertas sušvelnino politinį režimą ir paskatino ūkio ir socialinę raidą. 1848 m. kilus revoliucijom Europoje, siekė vadovauti kovai dėl Italijos suvienijimo: 1848–1849 m. Sardinija kariavo su Austrija, bet pralaimėjo. Karolis Albertas atsisakė sosto ir emigravo į Portugaliją.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Karolis Albertas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 472 psl.
Karolis Albertas Gimė: 1798 m. spalio 2 d. Mirė: 1849 m. liepos 28 d.
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Karolis Feliksas |
Sardinijos karalius 1831–1849 |
Po to: Viktoras Emanuelis II |