Karel Hausenblas
| Karel Hausenblas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1923 m. lapkričio 16 d. Benešovas,  Čekoslovakija
|
| Mirė | 2003 m. liepos 5 d. (79 metai) Volinė, Čekija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Prahos Karolio universitetas |
Karelas Hausenblasas (ček. Karel Hausenblas, 1923 m. lapkričio 16 d. Benešovas, Čekoslovakija – 2003 m. liepos 5 d. Volinė, Čekija) – čekų kalbininkas, čekų filologijos specialistas, Prahos Karolio universiteto Menų fakulteto čekų kalbos profesorius. Gilinosi į stilistiką.
Biografija redaguoti
Gimė Benešove netoli Prahos karo dujininko šeimoje. Vidurinę mokyklą lankė Benešove, Jaromerže ir Prahoje. 1942 m. Prahos rajone Vinohraduose, Slovenskos gatvėje baigė realinę gimnaziją. Nuo 1945 m. Prahos Karolio universiteto Menų fakultete studijavo čekų, rusų filologiją ir bendrąją kalbotyrą, 1949 m. studijas baigė.1952 m. apgynė daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo kalbos kultūros teorijos taikymą XX a. čekų kalboje. 1951–1954 m. išėjo aspirantūrą ir 1956 m. apgynė mokslų kandidato laipsnį, parašęs mokslinį darbą „Objekto kilmininko raida čekų kalboje“. Kad gautų daktaro laipsnį, 1968 m. apgynė esė seriją apie posakių ir stiliaus konstravimą. 1949–1951 ir 1954–1961 m. dirbo Čekoslovakijos mokslų akademijos Čekų kalbos institute, eksternu skaitė paskaitas Karolio universiteto Menų fakultete, Pedagogikos aukštojoje mokykloje bei Rusų kalbos ir literatūros aukštojoje mokykloje. Nuo 1961 m. tiesiogiai dirbo Karolio universiteto Menų fakultete, nuo 1967 m. ėjo profesoriaus pareigas. 1988–1989 mokslo metais galiausiai nusprendė išeiti į pensiją; nuo 1989 m. rugsėjo iki mirties gyveno Lnaržski Malkovo (Lnářský Málkov) kaime.[1]
Savo darbus čekų ir užsienio žurnaluose, ypač kalbotyros, pradėjo skelbti 5-ajame dešimtmetyje, pavyzdžiui, leidiniuose „Slovo a slovesnost“, „Naše řeč“, „Český jazyk a literatura“, „Československá rusistika“, „Jazykovědné aktuality“, „Dialog“, „Česká literatura“, „Zagadnienia rodzajów literackich“, „Poradnik językowy“, „Zeitschrift für Slawistik“, „Révue des études slaves“. Savo tyrimus ir straipsnius publikavo svarbiuose to meto rinkiniuose „Poetics – Poetika – Poetyka“ (1961), „Stilistik und Soziolinguistik“ (1971), „Poetyka i stylistyka słowiańska“ (1973), „The Structure and Semantics of the Literary Text“ (1977), „Novoje v zarubežnoj lingvistike“, „Lingvistika teksta“ (1978), „Občšeliteraturnyj jazyk i funkcional’nyje stili“ (1986). Dalyvaudamas grupiniuose projektuose, įnešė svarų indėlį į čekų filologijos profilio formavimą: į šią veiklą įeina apie 15 čekų kalbos vadovėlių pradinėms ir vidurinėms mokykloms, praktiniai arba populiarinamieji žinynai, žodynai ir enciklopedijos, siauros teminės krypties profesiniai veikalai. Rašė apie sinchroninę čekų gramatiką, sintaksę diachroniniu atžvilgiu, rašomosios kalbos problemas, jos diferenciacijos ir kultūros klausimus, bendrąsias kalbos konstravimo problemas, ypač didelį dėmesį skyrė kalbos raiškai, stiliaus ir stilistikos dalykams, gilinosi į literatūrologiją. Buvo tarptautinių slavų komisijų narys, daugiau kaip 20 m. skaitė pranešimus tarptautiniuose slavų kongresuose.[1]
Bibliografija redaguoti
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Alena Macurová. „Karel Hausenblas (16. 11. 1923 – 5. 7. 2003)“. Slovo a slovesnost. Nuoroda tikrinta 2024-01-30.