Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis (vok. Landkreis Königsberg Land) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Karaliaučius.

Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
Landkreis Königsberg Land

1818 – 1945
Apskritis Karaliaučiaus apygardoje (žalia) po 1905 m.
Valstybė Prūsijos karalystė
Apygarda Karaliaučiaus apygarda
Administracinis centras Karaliaučius

Istorija

redaguoti

Apskritis sudaryta iš Karaliaučiaus priemiesčių ir kaimiškųjų vietovių. 1894 m. prie jos prijungtas dar ir Gutenfeldas, Lautas, Lindenau, Metgyčiai. Tuo metu apskrityje buvo 109 kaimai ir miesteliai bei 3 valstybiniai dvarai, kuriuose nuolatinių gyventojų nebuvo. 1927 m. nuo apskrities atskirta 12 kaimų.

Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorijoje buvo sudarytas Kaliningrado rajonas, vėliau ir jis prijungtas prie Karaliaučiaus.

Gyventojai

redaguoti

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[1]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 55 067 n.d. 592 99
1900 62 112 60 592 764
1910 45 054 44 055 553
1925 50 991 50 014 722 53
1933 53 672 50 263 3 242 106
1939 49 239 48 079 843 26

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti