Kamariškių dvaras

Kamariškių dvaras
Dvaro rūmų flygelis, 2016 m.
Vieta	Kamariškiai, Zarasų rajonas
Bajorų giminės	Berkenai, Zarankai, Kušelevskiai, Brinkenai, Krauzės, Richteriai
Parkas	Medžių alėjos ir želdynų fragmentai, užželiantys tvenkiniai
Pastatų būklė	Išlikę įvairūs pastatai (apgriuvę)

Kamariškių buvusi dvaro sodyba išlikusi Kamariškių kaime, Suvieko seniūnijoje, Zarasų rajone, apie 2,3 km į šiaurės rytus nuo Samanių kaimo, į pietus nuo Kamariškio ežero. Sodybvietėje stūkso apgriuvę rūmų pastatai (šiuo metu pradedami atstatinėti), keli dvaro laikotarpio akmens mūro ūkiniai pastatai, pastebimi buvusio parko, sodų, tvenkinių fragmentai.

Akmens mūro ūkio pastatai šalia dvaro rūmų

Istorija

Dvarvietė minima nuo Kuršo laikotarpio ir priklausė jos teritorijai. Nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. dvarą valdė fon Berkenų šeima. Nuo XVIII a. vidurio iki maždaug 1815 m. Kamariškio palivarkas priklausė Suvieko dvarininkui Ukmergės pavieto kardininkui (lenk. miecznik) Kazimierui Zarankai bei jo žmonai Dominikai. XIX a. pradžioje Suvieko dvarą už savininkų įsiskolinimus eksdivizinis teismas išdalino kreditoriams. Maždaug 1815-1817 m. dvarą įsigijo Vilkmergės pavieto vėliavininkas, tiltininkas, Upytės rotmistras ir Anykščių teisėjas Antanas Kušelevskis (1770-?) su žmona Zofia Szreder (1780-?), kilusia iš Livonijos (tuo metu taip pat valdė Pienianki vadintą dvarą ir kelias valdas prie Anykščių). XIX a. viduryje Kamariškes paveldėjo jo sūnus Liucijanas, kuris dvarą išlaikė iki 1858 m. Tuo metu, iki maždaug 1847 m. Liucijano giminaičiai Kušelevskiai valdė Mantagailiškio dvarą (Biržų rajone). 1858 m. Kamariškių dvarą su 1030 dešimtinių žemės įsigijo iš Sederės (vok. Schödern) dvaro Kuršo guberijoje kilęs baronas Lotaras Reingoldas fon Brinkenas (1827-1910) su žmona Irena fon Engelhardt (1831-1906). Yra žinoma, kad tuomet dvaras buvo išnuomotas ir jį valdė nuomininkas, savininkai gyveno Rygoje. Dvare gimė jų sūnus Anatolijus (1864-1933), todėl matyt savininkai dvare kartas nuo karto lankydavosi. Nuo maždaug 1882 iki 1901 m. dvarą valdė Viktoras Adolfas Krauzė. V.A. Krauzei priklausantis dvaras plėtėsi, buvo perstatomas ir atnaujinamas. Tačiau gana greitai Krauzė smarkiai prasiskolino, todėl dvarą ir kitas jam priklausiusias žemes 1887 m. jis įkeitė Vilniaus žemės bankui, tačiau pats jame ir toliau gyveno - 1892 m. jis minimas dar dvaro savininku, o 1896 m. Vilniaus Žemės banko dokumentuose minima, kad Krauzė sutinka atsisakyti nuosavybės teisių. 1901 m. dvarą, su ~80 ha žemės įsigijo iš Mintaujos kilęs Kolegijos asesorius Heinrichas Wilhelmas fon Richteris (Heinrich Berndt Wilhelm von Richter, 1856 - 1936). Jam priklausė 80 ha žemės, Kamariškio ežeras, gretimas miškas. Dvaras ir ūkis buvo pavyzdingai tvarkomi. Į dvarvietę vedė pasodintų ąžuolų alėja (šiuo metu sunykusi). Be dvaro sodybos, buvo du sodai, trys tvenkiniai, tvartai, daržinė, arklidės, kalvė. Dvare veikė saldainių fabrikas. Vėliau Kamariškių dvarą valdė Richterio sūnus Nikolajus, kuris 1944 m. su žmona Marija emigravo į Vokietiją.

Sovietmečiu dvaro sodyba ir jo žemės buvo nacionalizuoti, tapo „Tautų draugystės“ tarybinio ūkio nuosavybe. Jį panaikinus, dvaro statinių niekas neprižiūrėjo. 1992 m. nustatyta buvusio dvaro teritorija, kuri užima 8,6 ha (Zarasų rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 277a). Po privatizacijos, neprižiūrimus mūro pastatus veikė gamtos sąlygos, be to, jie buvo nusiaubti. Ūkiniais pastatais kurį laiką dar naudojosi šalia gyvenę kaimo žmonės, įsikūrę dvarvietėje pastatytame mūriniame daugiabutyje name (šiuo metu ištuštėjęs).

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos dvarai
• Atspindžiai. Paveldo kolekcija. Kamariškių dvaras lrt.lt/mediateka
• Kamariškiųdvaras. Išskirtinė „SLOW living” erdvė istorijos ir gamtos apsuptyje kamariskiudvaras.lt