Kalesninkai
{{#if:275
Kalesninkai nuo kelio, horizonte – Kalesninkų bažnyčia
Kalesninkai
Kalesninkai
54°11′35″š. pl. 24°50′28″r. ilg. / 54.193°š. pl. 24.841°r. ilg. / 54.193; 24.841 (Kalesninkai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Šalčininkų rajono savivaldybės vėliava Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija Kalesninkų seniūnija
Gyventojų (2021) 506
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kalesniñkai
Kilmininkas: Kalesniñkų
Naudininkas: Kalesniñkams
Galininkas: Kalesninkùs
Įnagininkas: Kalesniñkais
Vietininkas: Kalesniñkuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Koleśniki

Kalesninkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, prie kelio  127  BabriškėsVarėnaEišiškės , 10 km į vakarus nuo Eišiškių, netoli Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Stovi mūrinė Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (pastatyta 1922 m.), veikia paštas (LT-17020).

Kalesninkai įsikūrę abipus Versekos intako Turės. Į pietus nuo kaimo yra Šarkučių geomorfologinis draustinis.

Etimologija

redaguoti

Vietovardis kilęs arba iš asmenvardžio Kalèsnikas, Kalesnỹkas, arba tiesiai iš bltr. каляснік ʻratų dirbėjas, račiusʼ.[2]

Istorija

redaguoti

1643 m. bajoras K. Kunavičius karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarą. 1676 m. įkurtas karmelitų vienuolynas, prie jo veikė mokykla. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. 1832 m. Rusijos imperijos valdžia bažnyčią ir vienuolyną uždarė, parapiją prijungė prie Eišiškių parapijos, 1838 m. bažnyčia išardyta ir perkelta į Rodūnią (Baltarusija). XIX a. buvo kaimas Lydos apskrityje.[3]

1906 m. įkurta rusiška pradžios mokykla, nuo 1919 m. mokykloje dėstoma lenkų kalba, nuo 1957 m. – vidurinė, 1961 m. pastatytas priestatas, nuo 2006 m. Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinė mokykla. 1915 m. kunigas M. Rudzys-Rudzis įsteigė lietuvišką mokyklą, kurią 1932 m. uždarė lenkų valdžia. 1992 m. įsteigta pradinė mokykla dėstomąja lietuvių kalba, nuo 1997 m. Kalesninkų pagrindinė mokykla.

1922 m. pastatyta Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. 19501995 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Tuo metu įkurtas vaikų darželis, biblioteka, paštas, ambulatorija.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Eišiškių valsčius Lydos apskritis
19401947 m. Eišiškių valsčius Trakų apskritis
19471950 m. Kalesninkų valsčiaus centras
19501972 m. Kalesninkų apylinkė Eišiškių rajonas
19721995 m. Šalčininkų rajonas
1995 Kalesninkų seniūnija Šalčininkų rajono savivaldybė
 
Kalesninkų daugiabučiai netoli bažnyčios

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1882 m. ir 2021 m.
1882 m. 1905 m.[5] 1921 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1977 m.[9] 1979 m.sur.[10]
212 270 371 464 560 550 587
1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - -
601 637 618 639 506 - -

Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Koleśniki (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 262 psl. (lenk.)
  4. Kalesninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 191 psl.
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  7. KalesninkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 26 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. KalesninkaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 197 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Kalesninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 184
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kalesninkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 309 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

   
Vydeniai – 8 km
Kijučiai – 4 km
     
     
     
Mantviliškės – 9 km
EIŠIŠKĖS – 12 km