Apie kaimą Varėnos rajone žr. Kalėnai (Varėna).
Kalėnai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Kalėnai
Kalėnai
55°11′24″š. pl. 22°10′23″r. ilg. / 55.190°š. pl. 22.173°r. ilg. / 55.190; 22.173 (Kalėnai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Lauksargių seniūnija
Gyventojų (2021) 35
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kalė́nai
Kilmininkas: Kalė́nų
Naudininkas: Kalė́nams
Galininkas: Kalė́nus
Įnagininkas: Kalė́nais
Vietininkas: Kalė́nuose
Istoriniai pavadinimai vok. Kallehnen

Kalėnai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 4 km nuo Lauksargių.

Ilgą laiką Kalėnuose ieškota skalvių Šereikos pilies, bet ši pilis įtikinamai lokalizuojama ant Šereitlaukio piliakalnio. Kalėnuose esanti kalva Šarkokalnis siejamas su 1274 m. žuvusio pilies vado Šarkio (Sarkio) laidojimo apeigomis. Šalia Šarkokalnio yra miniatiūrinio piliakalnio formos kalva, vad. Pilale. Abi kalvos daugiau susietos su pagonių apeigomis, nei su krašto gynimu. Kalėnuose ieškota ir senkapio, vadinamo Milžinkapiu, čia lokalizuoti ir pilkapiai. Senkapis nerastas, o pilkapiai – tai Kalėnų miško pakraštyje esančios vėjo supustytos žemyninės smėlio kopos.

Istorija

redaguoti

Seniau Kalėnai buvo vadinami šalia esančios vietovės vardu – Traksėdžiais. Iki 1832 m., kol nebuvo nutiesto kelio per Lauksargius, Tilžės – Tauragės kelias ėjo per Kalėnus, Meldiklaukius, Požerūnus, Jovarus. Kol nebuvo nutiestas kelias, kaimas buvo didesnis už Lauksargius, todėl čia 1728 m. pradėjo veikti mokykla, 1736 m. ją lankė 33 vaikai iš Kalėnų, Traksėdžių, Meldiklaukių, Lauksargių, Papilkių, Oplankių ir Greižėnų. Mokykloje buvo dėstoma lietuviškai, nors mokytojai buvo vokiečiai.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[2] 1885 m.[3] 1905 m.[4] 1910 m.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6]
301 245 243 226 132 133
1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
91 83 77 60 35 -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  3. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  5. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

redaguoti