Požerūnai
{{#if:
Paminklas Tauragės konvencijai (maketas)
Požerūnai
Požerūnai
55°13′55″š. pl. 22°12′04″r. ilg. / 55.232°š. pl. 22.201°r. ilg. / 55.232; 22.201 (Požerūnai)Koordinatės: 55°13′55″š. pl. 22°12′04″r. ilg. / 55.232°š. pl. 22.201°r. ilg. / 55.232; 22.201 (Požerūnai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Tauragės seniūnija
Gyventojų (2021) 81
Vikiteka Požerūnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Póžerūnai
Kilmininkas: Póžerūnų
Naudininkas: Póžerūnams
Galininkas: Póžerūnus
Įnagininkas: Póžerūnais
Vietininkas: Póžerūnuose

Požerūnai – kaimas Tauragės rajono savivaldybės pietuose, 3 km į pietvakarius nuo Tauragės, šalia magistralinio kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas  ir kelio  199  TauragėŽygaičiaiVainutas  sankryžos. Kaimas išsidėstęs Ežeruonos dešiniajame krante netoli jos žiočių. Seniūnaitijos centras. Stovi 2 paminklai Tauragės konvencijai, pasirašytai Požerūnų malūne, atminti: „kubas“ (1912 m., atstatytas 2012 m.) ir „U“ formos (1976 m.).

Į pietryčius nuo kaimo įsikūrusi geležinkelio stoties gyvenvietė.

Požerūnų geležinkelio tiltas per Ežeruoną

Etimologija redaguoti

Požerūnai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo netoliese tekančios Ežeruonos upės.

Istorija redaguoti

Kaimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1642 metais Tauragės dvaro inventoriuje. 1812 m. gruodžio 30 d. čia pasirašyta Tauragės konvencija tarp Prūsijos ir Rusijos.[2] Anksčiau kaimas dar buvo žinomas kaip Požeruonai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1642 m. Raseinių pavietas
XX a. pradžia Tauragės valsčius
sovietmetis Tauragės apylinkė
1995 Tauragės seniūnija


Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
156 57 93 69 68 67 81 81


Žymūs žmonės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Almonaitis, Vytenis; Almonaitienė, Junona (2004). Karšuva. Kaunas.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos redaguoti

  • Požerūnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 153 psl.