Kakšių Bala

(Nukreipta iš puslapio Kakšių Bala (kolonija))
Kakšių Bala
vok. Königshuld
Kakšių Bala
Kakšių Bala
54°56′56″ š. pl. 22°22′44″ r. ilg. / 54.94889°š. pl. 22.37889°r. ilg. / 54.94889; 22.37889 (Kakšių Bala)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Kakšių Bala (vok. Kaksche Ball, Königshuld) – pelkininkų kolonija Rytų Prūsijos šiaurrytinėje dalyje, didžiosios Kakšių pelkės nusausintuose pakraščiuose, dabartinės Kaliningrado srities teritorijoje.

Istorija

redaguoti

Kolonija pagal parengtus projektus pradėta kurti 1768 m. kaip laisvai paveldima, Kėnigshuldu vadinama valda. Joje daugiausia apsigyveno lietuvininkai: 1794 m. minimos Wokulatis, Jonikatis, Bumblies, Paulikatis, Poknatis, Strungatis, Zwirblies, Grigstis, Grigschatis ir kitos lietuviškos pavardės.[1] XVIII a. pab. kolonija bankrutavo ir grįžo valstybės nuosavybėn. Po 1800 m., sausinant pelkę grioviais, aplink ją įsikūrė 19 nausėdijų. Ūkininkauti nebuvo lengva, nausėdijų savininkai dažnai keitėsi. 1818 m. administracinė reforma padalino Kakšių pelkę ir aplink ją išsidėsčiusią koloniją į dvi dalis: vakarinė atiteko Ragainės apskričiai, rytinė – Pilkalnio.[2] 1821 m. Pilkalnio apskrities dalyje gyveno 37 gyventojai, Ragainės – 38.[3] 1854 m. Pilkalnio apskrities dalyje buvo 13 gyvenamųjų pastatų ir 90 gyventojų, Ragainės – 20 gyvenamųjų pastatų ir 80 gyventojų.[4] Pradėjus kaimiškąją teritoriją Rytų Prūsijoje skirstyti į kaimų bendruomenes ir dvaro apygardas, 1873–1874 m. kolonija atskirta nuo Šorelių girininkijos ir pertvarkyta į tris kaimo bendruomenes: Kėnigshuldo (Pilkalnio apskrityje),[5] Kėnigshuldo I[6] ir Kėnigshuldo II (Ragainės apskrityje).[7]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Martynas Purvinas, Kolonijos, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.
  2. Königshuld, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
  3. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 367, 368. Kümmel, Halle, 1821.
  4. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 397. Baensch, Magdeburgas, 1854.
  5. Amtsbezirk Tuppen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.
  6. Amtsbezirk Waschingen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.
  7. Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.