Junda (Janda) – hipotetinė lietuvių karo deivė.

Rašytiniuose šaltiniuose šis žodis sutinkamas tik vieną kartą: Ipatijaus metraštyje (1258 m.) rašoma, kad Romanui atvykus su lietuviais prie miesto, lietuviai, nieko nežinodami, puolė miestą <…> reiškė nepasitenkinimą ir spjaudė, saviškai tardami „janda“ (rus. янда), šaukėsi savo dievų Andajo ir Divirikso, ir minėjo visus savo dievus<…>.[1].

Dalis tyrinėtojų, pvz. Vilhelmas Manhartas manė, kad janda yra laiko, likimo deivė, būta manymų, kad tai karo deivė. Kita vertus, tai galėjęs būti šaltinio autorių nesuprastas keiksmas ar koks kitas žodis.

Panemunėje, kur Liekė įteka į Nemuną ir kur Lapupis įsilieja į Liekę (Kauno raj.), šių trijų upių apjuostas stovi Jundakalnis. Pasakojama, kad senų senovėje čia buvęs karo deivės Jundos alkas.[reikalingas šaltinis] Pradėjus kraštą pulti kryžiuočiams, šioje vietoje pastatyta bajoro Šėtos pilis.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 261 psl.