Palangos senoji gimnazija

55°55′17″š. pl. 21°03′54″r. ilg. / 55.921316°š. pl. 21.065043°r. ilg. / 55.921316; 21.065043

Palangos senoji gimnazija
Palangos senoji gimnazija herbas

Adresas	Jūratės g. 13, Palanga
Direktorius(-ė)	{{{direktorė}}}
Mokinių skaičius	643
Įkūrimo data	{{{data}}}
Uždarymo data	{{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų	{{{laidos}}}
Pedagogų skaičius	30

Palangos senoji gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Palangoje, Jūratės g. 13, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190274564.^[1] Iki 1999 m. Palangos 1-oji vidurinė mokykla,

Istorija redaguoti

1886 m. Palangoje atidaroma progimnazija. Visi mokytojai buvo ne lietuvių tautybės, nes progimnazijoje buvo dėstoma rusų kalba. Kad progimnazija, nors ir buvo įsikūrusi tais laikais nežymiame miestelyje pačiame Lietuvos pakraštyje, sutraukė nemažą mokinių būrį, galima paaiškinti tuo, jog Palanga priklausė Kuršo gubernijai, kur caro režimas buvo liberalesnis. 1913 m. progimnazijai suteiktas gimnazijos vardas.

1915 m. sausio mėnesį, artinantis pirmojo pasaulinio karo frontui, gimnazija perkeliama į Stavropolį Kaukaze ir pavadinta 3-iąja Stavropolio gimnazija. 1922 m. galima pavadinti antruoju Palangos gimnazijos gimimu. Po sėkmingu derybų su Latvija Lietuvai atgavus Palangą ir Šventąją, vietos inteligentija tuojau pat subūrė komisiją, kuri rūpinosi gimnazijos atkūrimu. Jai vadovavo Stasė Vaineikienė. 1922 m. rugsėjo 15 d. gautas švietimo ministro leidimas steigti Palangoje gimnaziją. Jos direktoriumi buvo paskirtas M. Mačernis, vėliau išvykęs direktoriauti į Tauragės mokytojų seminariją. Į jo vietą norėta paskirti kelias savaites mokytojavusį Vilių Storastą-Vydūną, tačiau jo, kaip užsieniečio, Švietimo ministerija netvirtino. 1923-1927 m. direktoriumi dirbo Matas Untulis.

1939 m. gegužės 10 d. gaisras sunaikina visą miestą, taip pat ir mokyklą. Gimnazijai buvo atiduota senelių prieglaudos priedanga.

1940-1941 m. pirmoji sovietinė okupacija įneša permainų ne tik visam Lietuvos gyvenimui, bet ir Palangos gimnazijoje. Likviduojamos visos nepriklausomoje Lietuvoje veikusios jaunimo organizacijos: skautai, jaunalietuviai, katalikiškos organizacijos. Uždraudžiama iki tol turėta mokyklos atributika. TSRS pavyzdžiu pradedamos kurti pionierių ir komjaunimo organizacijos. Iš mokomųjų disciplinų išbrauktas tikybos dėstymas, įvestas privalomas rusų kalbos mokymas. 1945/1946 m. Palangoje gimnazija atkuriama. Mokyklos direktoriumi paskiriamas Antanas Urbonas. Nepraėjus nė pusmečiui, direktorius buvo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 metų kalėti. Direktoriumi paskiriamas Vincas Gustaitis, tačiau jis dirba tik 3 mėnesius. Už aktyvų dalyvavimą prieškario Lietuvos visuomeninėje veikloje, jis išsiunčiamas į Karagandos lagerį. Reikia paminėti tuo metu dirbusius mokytojus: E. Adiklienę, A. Liachovičių ir M. Landsbergienę, patyrusius pokario metų ir gimnazijos atkūrimo sunkumus. 1946 m. spalio 1 d. direktore paskiriama Emilija Adiklienė. Tais metais gimnaziją baigia tik 9 abiturientai. Gimnazijoje tuo metu pasipriešinimo veiklą organizuoja mokytojas Vytautas Jurevičius. Už tai jis yra suimamas. Tais ir vėlesniais metais represuojami kai kurie mokiniai ir jų tėvai. Nuteisti ir pasipriešinimo judėjimo aktyvūs dalyviai, buvę gimnazijos mokiniai: M. Galdikas, Š. Jazdauskas, A. Šertvytis, A. Stalmokas. Suimtas ir gimnazijos mokytojas F. Alonderis, vėliau miręs Sibiro lageryje.

1946 m. Palangos gimnazijoje susibūrė mergaičių ateitininkių būrelis, kuriam vadovavo Bronė Kalvaitytė, Marytė Jurevičiūtė, Rūta Daukšaitė. 1948 m. NKVD išaiškinus būrelio veiklą, visos būrelio narės suimtos ir nuteistos 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. 1950 m. gimnazija ir pradinė mokykla sujungiamos į vieną vidurinę mokyklą. 1950-1951 m. mokykloje jau mokosi 510 mokinių. Mokykloje dirba tokios žymios asmenybės, puikūs pedagogai kaip J. Petkevičius, R. Šabaniauskas, B. Zubrickas, L. Tumonienė. Mokytojos L. Tumonienės iniciatyva suburiamas vyresniųjų klasių mokinių dramos mėgėjų būrelis. Kūrybiškai dirba ir fizikos mėgėjų ir jaunųjų technikų būreliai, vadovaujami fizikos mokytojo Algirdo Taurinsko. Šio būrelio darbai eksponuojami visasąjunginėje žemės ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje. Svarbią vietą mokyklos užklasinėje veikloje užima sportas. 1953-1955 m. vien tik mokinių jėgomis įrengiamas lengvosios atletikos aikštynas. 1960 m. kovo 1 d. mokyklos direktoriumi paskiriamas Juozas Kazlauskas. 1961 m. baigtas statyti naujasis mokyklos pastatas Jūratės gatvėje.

Mokykloje vykdavo literatūriniai vakarai, atvykdavo aktoriai. Mokykla turėjo gerą dramos būrelį, vadovaujamą mokytojos G. Čeporienės. Kas mėnesį vykdavo vis nauja spektaklio premjera, o jos žiūrėti susirinkdavo visi palangiškiai.

Populiarūs buvo bendravimo tarp mokyklų renginiai. Buvo bendraujama su Raplos miesto mokykla (Estija), Limbažių miesto mokykla (Latvija) ir Rusijos Federacijos miestų mokyklomis. Kas ketveri metai į mokyklą atvažiuodavo svečiai. Vykdavo varžybos, festivaliai. 1977 m. mokykla pavadinama Palangos 1-ąja, vėliau Mečislovo Gedvilo vidurine mokykla. 1983 m. paskiriamas dabartinis mokyklos direktorius A. Karačionka.

Po nepriklausomybės atkūrimo prasidėjo ir naujas mokyklos gyvenimo etapas. 1990 m. ji vėl pavadinama Palangos 1-ąja vidurine mokykla. Kuriamos naujos tradicijos, pereinama prie naujos mokymo sistemos. Paskelbus apie mokyklų reorganizaciją pedagogų kolektyvas nusprendžia kreiptis į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydamas leisti atidaryti mokykloje pirmąją gimnazijos klasę. Prasideda sunkių išbandymų metas. Tikrinama pedagogų kvalifikacija, mokymo metodika, mokinius užgriūva kontroliniai darbai. Buvo siekiama patikrinti, ar mokykla atitinka gimnazijai keliamus reikalavimus. Tik 1999 m. birželio 3 d. Švietimo ir mokslo ministerija patenkina mokyklos prašymą suteikti gimnazijos statusą. 1999 m. ji pavadinama Palangos senąja gimnazija.

2022 m. gimnazija minėjo savo šimtmetį.^[2]