Jemeno kalnai
Jemeno kalnai (Džebelis) – kalnų ir aukštumų masyvas Arabijos pusiasalio pietuose, daugiausia Jemene (pakraščiai Omane ir Saudo Arabijoje). Didžiausias aukštis – 3760 m (an Nabi Šuaibo kalnas). Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – apie 500 km. Būdingi plokščiaviršūniai kalnai, sudaryti iš kristalinių ir vulkaninių uolienų. Yra užgesusių ugnikalnių, trapų. Vakariniai šlaitai statūs, pietuose skardžiais leidžiasi į Raudonąją jūrą, o šiaurės rytuose palaipsniui pereina į Rub al Chalio dykumą. Tarp kalnų masyvų gilūs vadžių (Mauro, Zabido, Banos ir kitų) slėniai.[1]
Būdingos sausosios stepės, dykumos, slėniuose – atogrąžų krūmynai.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jemeno kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 179–180