Japoninė reinutrė
| Reynoutria japonica |
|---|
 Japoninė reinutrė (Reynoutria japonica) |
| Mokslinė klasifikacija |
Japoninė reinutrė arba japoninis pelėvirkštis, plačialapė reinutrė (Fallopia japonica, sin. Reynoutria japonica) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos stambus žolinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos.[1] Šnekamojoje kalboje dar vadinamas „bambuku“ (nors jiems negiminingas).
Augalas daugiametis iki 3-4 m aukščio, tvirtu, lanksčiu, segmentuotu stiebu. Lapai išaugę pražangiai, laikosi ant ilgų rausvų lapkočių. Lapai paprastieji, ovalūs, lygiakraščiai, 7-14 cm ilgio ir 5-12 cm pločio. Žiedai smulkūs, balti arba kremiški, susitelkę ant 6-15 cm ilgio stačių šluotelių. Žydi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.
Augalas labai vešlus, sparčiai plintantis šaknų pagalba. Auga upių pakrantėse, pakelėse, dykrose, sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje vietomis auginamas soduose, darželiuose kaip dekoratyvinis augalas.[2] Pripažintas pavojinga invazine rūšimi.[3] Tvirta japoninio pelėvirkščio šaknų sistema ardo grindinius, kelius, statinių pamatus, alina dirvožemį. Nereiklus dirvos rūgštumui, mėgstą drėgną, derlingą žemę, pavėsingas vietas, nors žiemą antžeminė dalis sušąla ir išdžiūva, bet šaknys pakelia iki -35 °C šaltį. Nupjautas greitai atauga. Naikinamas herbicidais. JAV, Kanadoje, daugelyje Europos šalių japoniniai pelėvirkščiai sudaro ištisus sąžalynus.[4]
Japoninė reinutrė medinga, vertinga bitininkystėje, nes žydi, kuomet daugelis augalų jau nužydėję. Jauni augalo ūgliai valgomi, skoniu primena rabarbarą[5] (kaip ir pastarasis, turi oksalo rūgšties, todėl dideli kiekiai gali būti kenksmingi). Šaknyse yra emodino, todėl kinų ir japonų liaudies medicinoje jos naudojamos kaip laisvinamieji vaistai.
-
Lapai -
Žiedynai -
Ūgliai -
Invazija Nyderlanduose
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Reynoutria japonica Houtt., Kew Royal Botanic Gardens
- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 65
- ↑ Lowe S, Browne M, Boudjelas S, De Poorter M. „100 of the World’s Worst Invasive Alien Species: A Selection from the Global Invasive Species Database“
- ↑ Pavojaus varpais – dėl vešlaus gražuolio, Kauno diena
- ↑ Elias, Thomas S.; Dykeman, Peter A. (2009) [1982]. Edible Wild Plants: A North American Field Guide to Over 200 Natural Foods. New York: Sterling. p. 99.