James Cagney
| James Cagney | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Kegnis apie 1930 m. | |
| Gimė | 1899 m. liepos 17 d. Niujorkas, JAV |
| Mirė | 1986 m. kovo 30 d. (86 metai) Stanfordas, Niujorko valstija, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Frances Willard Vernon (1922 m.) |
| Veikla |
|
| Partija | Demokratų (1934–1948) Respublikonų (1948–1986) |
Džeimsas Frensis Kegnis Jaunesnysis (angl. James Francis Cagney Jr., 1899 m. liepos 17 d. – 1986 m. kovo 30 d.)[1] – amerikiečių aktorius ir šokėjas. Scenoje ir kine buvo žinomas dėl savo nuolat energingų pasirodymų, išskirtinio vokalinio stiliaus ir mokėjimo neparodyti emocijų juokaujant. Už įvairius pasirodymus pelnė pripažinimą ir daug apdovanojimų.
Kegnį išgarsino vaidmenys filmuose „Visuomenės priešas“ (1931 m.), „Taksi!“ (1932 m.), „Angelai purvinais veidais“ (1938 m.), „Riaumojantys dvidešimtieji“ (1939 m.), „Miestas užkariavimui“ (1940 m.) ir „Baltas karštis“ (1949 m.), kur jis vaidino kietus vyrukus. Šie vaidmenys dominavo pirmąją jo karjeros dalį.[2] Vėliau sugebėjo susidėrėti dėl vaidmenų, kuriuose galėtų atskleisti savo choreografinius gabumus. Galiausiai laimėjo Oskarą už vaidmenį miuzikle „Jankis Dudlis Dendis“ (1942 m.). 1999 m. Amerikos kino instituto sudarytame geriausių Holivudo aukso amžiaus aktorių vyrų žvaigždžių sąraše užėmė aukštą aštuntą vietą.[3] Orsonas Velsas apibūdino jį kaip „galbūt geriausią aktorių, kada nors pasirodžiusį prieš kamerą“.[4]
Pirmajame savo profesionaliame pasirodyme 1919 m. Kegnis buvo persirengęs moterimi (reviu „Kiekvienas jūreivis“). Kelerius metus praleido vodevilyje kaip šokėjas ir komikas, kol 1925 m. gavo pirmąjį svarbų vaidmenį. Po to užsitikrino keletą kitų vaidmenų, o dėl gerų įvertinimų dar 1929 m. spektaklyje „Penny Arcade“ gavo pagrindinio aktoriaus vaidmenį. Kai Elas Džolsonas pamatė jį spektaklyje, nusipirko teises į filmą, o paskui pardavė jas „Warner Bros.“ su sąlyga, kad Džeimsas Kegnis ir Džoana Bliondel galės pakartoti savo sceninius vaidmenis kine. Po puikių atsiliepimų „Warner Bros.“ pasirašė su juo pradinį trijų savaičių trukmės kontraktą. Už savaitę buvo mokama 400 JAV dolerių. Studijos vadovams išvydus pirmuosius atsiliepimus apie filmą, sutartis su Kegniu buvo nedelsiant pratęsta.
Penktasis Kegnio filmas „Visuomenės priešas“ tapo vienu įtakingiausių to laikotarpio filmų apie gangsterius. Filme žymi scena, kurios metu Kegnio įkūnijamas personažas sutrina pusę greipfruto į Mae Klark įkūnijamo personažo veidą. Ši scena Kegnį išgarsino taip, kad jis netruko tapti viena pagrindinių Holivudo žvaigždžių ir pasirašyti vieną didžiausių sutarčių su „Warner Bros.“ 1938 m. gavo savo pirmąjį Oskarą už geriausią aktorių už subtilų kieto vyruko Rokio Salivano vaidmenį kino juostoje „Angelai su purvinais veidais“. 1942 m. Kegnis laimėjo „Oskarą“ už energingą Džordžo Kohano vaidmenį filme „Jankis Dudlis Dendis“.[5] 1955 m. buvo nominuotas trečią kartą už „Mylėk mane arba palik mane", filme, kuriame vaidino su Doris Dei. Kegnis pasitraukė iš vaidybos ir šokių 1961 m., kad praleistų laiką savo ūkyje su šeima. Po 20 metų, jau išėjęs į pensiją, vaidino filme „Regtaimas“ (1981 m.), daugiausia tam, kad greičiau atsigautų po insulto.
Per savo karjerą Kegnis ne kartą buvo nutraukęs sutartis su „Warner Bros.“ 1935 m. jis padavė kompaniją į teismą dėl sutarties pažeidimo ir laimėjo. Tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai aktorius laimėjo prieš studiją dėl sutarties sąlygų. Dirbo nepriklausomoje kino kompanijoje „Grand National“ (vaidino dviejuose filmuose: miuzikle „Apie kažką dainuoti“ ir dramoje „Puikus vaikinas“) tol, kol sutvarkytas ieškinys, o 1942 m. įkūrė savo prodiuserinę kompaniją „Cagney Productions“. Į „Warner Bros.“ grįžo po septynerių metų. Kegnis taip pat surengė daugybę JAO turų kariniuose daliniuose prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu bei dvejus metus dirbo Kino aktorių gildijos prezidentu.[6]
Kegnis mirė per 1986 m. Velykas savo ūkyje Standforde, Niujorko valstijoje. Mišios už velionį aukotos Manhetene esančioje Šv. Pranciškaus Saleziečio katalikų bažnyčioje.[7][8] Ceremonijos metu kalbą sakė velionio artimas bičiulis, tuomet JAV prezidento pareigas ėjęs Ronaldas Reiganas.[7] Karstą nešė tokios įžymybės, kaip boksininkas Floidas Petersonas, šokėjas Michailas Baryšnikovas (kuris tikėjosi gauti Kegnio vaidmenį Brodvėjuje), aktorius Ralfas Belamis ir kino režisierius Milošas Formanas. Ceremonijoje dalyvavo ir gubernatorius Marijus M. Kuomas ir miesto meras Edvaras Kochas.[9]
Filmografija redaguoti
| Metai | Filmas | Vaidmuo | Komentaras |
|---|---|---|---|
| 1930 | Nusidėjėlio savaitgalis | Harry Delano | Debiutas |
| The Doorway to Hell | Steve Mileaway | ||
| 1931 | Pamišusi blondinė | Bert Harris | |
| Išmanūs pinigai | Jack | Vienintelis filmas, kuriame vaidina ir Edward G. Robinson, ir Kegnis | |
| Milionierius | Schofield, Insurance Salesman | ||
| Visuomenės priešas | Tom Powers | Vienas garsiausių filmų, kuriame aktorius vaidino | |
| Kitų vyrų moterys | Ed „Eddie“ Bailey | Pirminis pavadinimas: „The Steel Highway“ | |
| 1932 | Nugalėtojas pasiima viską | Jim „Jimmy“ Kane | Filmas apie boksą |
| Karūna riaumoja | Joe Greer | Filmas apie automobilių lenktynes | |
| Taksi! | Matt Nolan | ||
| 1933 | Damų žudikas | Dan Quigley | |
| Footlight Parade | Chester Kent | Miuzikas su choreografija | |
| Pragaro meras | Richard „Patsy“ Gargan | ||
| Picture Snatcher | Danny Kean | Laikraščio fotografas | |
| Sunku suvaldyti | Myron C. „Lefty“ Merrill | ||
| 1934 | Šv. Liudviko vaikis | Eddie Kennedy | |
| Here Comes the Navy | Chester „Chesty“ J. O’Conner | ||
| Jis buvo jos vyras | Flicker Hayes, arba Jerry Allen | ||
| Jimmy the Gent | „Jimmy“ Corrigan | Vaidino kartu su Bette Davis | |
| 1935 | Vidurvasario nakties sapnas | Nick Bottom | |
| The Irish in Us | Danny O’Hara | ||
| G Men | „Brick“ Davis | ||
| Devil Dogs of the Air | Thomas Jefferson „Tommy“ O’Toole | ||
| Frisco Kid | Bat Morgan | ||
| 1936 | Puikus vaikinas | Johnny „Red“ Cave | |
| Ceiling Zero | Dizzy Davis | ||
| 1937 | Apie kažką dainuoti | Terrence „Terry“ Rooney | Thadeus McGillicuddy’io sceninis vardas |
| 1938 | Angelai purvinais veidais | Rocky Sullivan | Nominuotas Oskarui |
| Berniukas sutinka mergaitę | Robert Law | ||
| 1939 | Riaumojantys dvidešimtieji | Eddie Bartlett | |
| Mirštu per kiekvieną aušrą | Frank Ross | ||
| Oklahomos vaikis | Jim Kincaid | ||
| 1940 | Miestas užkariavimui | Danny Kenny (jaunas Samsonas) | |
| Torrid Zone | Nick „Nicky“ Butler | ||
| The Fighting 69th | Jerry Plunkett | ||
| 1941 | The Bride Came C.O.D. | Steve Collins | |
| Braškių blondinė | T. L. „Biff“ Grimes | ||
| 1942 | Jankis Dudlis Dendis | George M. Cohan | Pelnė Oskarą |
| Debesų kapitonas | Brian MacLean | ||
| 1943 | Johnny Come Lately | Tom Richards | |
| 1945 | Blood on the Sun | Nick Condon | |
| 1947 | Medlin gatvė 13 | Robert Emmett „Bob“ Sharkey, arba Gabriel Chavat | |
| 1948 | Tavo gyvenimo laikas | Joseph T. (stebintysis žmones) | |
| 1949 | Baltas karštis | Arthur „Cody“ Jarrett | |
| 1950 | The West Point Story | Elwin „Bix“ Bixby | |
| Kiss Tomorrow Goodbye | Ralph Cotter | ||
| 1951 | Come Fill the Cup | Lew Marsh | |
| 1952 | What Price Glory? | Kapitonas Flagg | |
| 1953 | Liūtas gatvėse | Hank Martin | |
| 1955 | Ponas Robertsas | Kapitonas Morton | |
| The Seven Little Foys | George M. Cohan | ||
| Mylėk mane arba palik mane | Martin Snyder | Nominuota Oskarui | |
| Run for Cover | Matt Dow | ||
| 1956 | These Wilder Years | Steve Bradford | |
| Tribute to a Bad Man | Jeremy Rodock | ||
| 1957 | Žmogus su tūkstančiu veidų | Lon Chaney | |
| Short Cut to Hell | Patį save (neparodyta) | Tik kaip režisierius | |
| 1959 | Niekad nevok nieko smulkaus | Jake MacIllaney | |
| Sukirsti rankom su velniu | Sean Lenihan | ||
| 1960 | The Gallant Hours | Admirolas William F. „Bull“ Halsey | |
| 1961 | Vienas, du, trys | C.R. MacNamara | Nominuotas Laurel apdovanojimui |
| 1968 | Arizona Bushwhackers | Pasakotojas | |
| 1981 | Regtaimas | Komisaras Rhinelander Waldo |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ McGilligan, 14 psl.
- ↑ McGilligan, 11 psl.
- ↑ „America's Greatest Legends“ (PDF). AFI's 100 Years...100 Stars. American Film Institute. Nuoroda tikrinta 2015-10-13.
- ↑ „Orson Welles - Interview (1974)“. youtube.com. Nuoroda tikrinta 2018-01-11.
- ↑ „Best Actor“. FilmSite.org. Nuoroda tikrinta 2008-10-17.
- ↑ John McCabe, Cagney (NY: Knopf Doubleday, 2013). ISBN 0307830993; and NJ Senate con. res. 39 (1998), Nicholas J. Sacco, sponsor; searchable at www.njleg.state.nj.us
- ↑ 7,0 7,1 Bahl, Mary (January 2008). „Jimmy Cagney“. St. Francis de Sales Church. Suarchyvuotas originalas 2016-12-20. Nuoroda tikrinta 2016-12-17.
- ↑ „Cagney Funeral Today to Be at His First Church“. Los Angeles Times. 1986-04-01. Suarchyvuota iš originalo 2012-10-08. Nuoroda tikrinta 2012-08-15.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko žyma nesutampa; 2012-12-08 siūlomas (pagalba) - ↑ „Cagney Remembered as America's Yankee Doodle Dandy“. AP NEWS. Suarchyvuota iš originalo 2019-10-09. Nuoroda tikrinta 2019-10-09.
Literatūra redaguoti
- McGilligan, Patrick (1975). Cagney: The Actor as Auteur. Niujorkas: A. S. Barnes and Co., Inc. ISBN 0-498-01462-2.